Getlinis – mėgstama žuvėdrų susibūrimo vieta. Tai yra Rygos priemiesčio vietovė, kurioje įkurtas didžiausias Latvijos sąvartynas. Čia paukščių pulkų apsupti traktoriai kasdien nuobodžiai rieda pirmyn ir atgal traiškydami šiukšles.
Kurią nors jau kito pavasario dieną taip pat, kaip ir maisto pakeliai, plastiniai maišeliai bei kitos šiukšlės, bus naikinami ir latai – nacionalinė Latvijos valiuta.
Mat būtent šioje vietoje planuojama atsikratyti susmulkintų banknotų po to, kai šalyje bus įvestas euras. Metaliniai latai ir santimai bus išlydyti. Greičiausiai Štutgarte, kur iš išlydyto metalo bus kalamos jau latviškos euro monetos. Bent jau toks yra ambicingas valdžios planas. O ką apie jį mano patys valdžią rinkę latviai?
Įsives jau kitąmet
Nors Ekonomikos ir finansų reikalų taryba galutinį sprendimą dėl Latvijos prisijungimo prie euro zonos priims tik šių metų liepą, ir dar neatmetama, kad dėl euro šalyje gali būti rengiamas referendumas, atrodo, jog viskas nuspręsta. Tarsi nebūtų likę jokių abejonių.
Bent jau toks įspūdis susidaro pasiklausius Latvijos valdžios bei verslo atstovų: kaimyninė Baltijos šalis, regis, rimtai nusiteikusi nuo 2014-ųjų sausio 1osios įsivesti eurą.
Latvijos centrinis bankas jau pasirašė sutartį dėl naujųjų banknotų ir monetų spausdinimo bei kalimo.
O privačios bendrovės ir bankai investuoja milijonus latų tam, kad pritaikytų savo informacines sistemas prie euro.
Latvijos informacinių technologijų specialistai ir bankų ekspertai – nuolatiniai svečiai Estijoje. Jie semiasi iš estų patirties, kaip sklandžiai ir neskausmingai įsivesti eurą.
Nenori atsilikti nuo estų
O kam iš viso tas euras? Latvijos valdžios atsakymas labiau primena ne Baltijos sesių vienybę, o konkurenciją.
„Jei neįsivesime euro, atsiliksime nuo Estijos. Liūto dalis investicijų keliaus būtent į Estiją, o ne į Latviją”, – tokį argumentą pastaruoju metu dažnai pateikia Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
Ekonominės plėtros skaičiais žaisti mėgsta ir euroskeptikai. Jie tikina, kad investicijų augimą šalyje skatino ne vien euro įvedimas.
„Investicijos visada yra nestabilus veiksnys – vieną dieną investuojama daugiau, kitą – mažiau”, – aiškina Inesis Feiferis.
Jis yra „Latvijas Biznesa bank” banko vadybininkas ir, kitaip negu dauguma jo kolegų, mano, jog įvesti euro Latvijoje yra prasta idėja.
„Aš nesu nusistatęs iš principo. Tiesiog prieštarauju Latvijos prisijungimui prie euro zonos tokiu sparčiu tempu. Mes nepasirengę”, – įsitikinęs I. Feiferis.
Jo nuomone, valdžia praras svarbų instrumentą, kuriuo galėtų reguliuoti Latvijos ekonomiką, – savus pinigus.
„Tokio svarbaus klausimo neturėtų spręsti vien politikai, turi būti atsiklausta piliečių”, – mano ekspertas.
Nauda – tik trumpalaikė?
Kol kas jam ne ypač gerai sekasi įtikinti latvius euro žala ir lato nauda.
Kadangi įvesti eurą yra pažadėta įstojimo į Bendriją sutartyje, o Latvijos konstitucija draudžia balsuoti dėl priimtų ES sutarčių, I. Feiferis ryžosi reikalo imtis pats.
Jo atstovaujama asociacija „Už latą, prieš eurą” jau surinko 10 tūkst. parašų. Visi pasirašiusieji sutiko, kad būtų keičiama šalies konstitucija tokiu būdu, kuris užtikrintų galimybę balsuoti dėl euro įvedimo.
Panašiai kaip I. Feiferis mąsto verslininkas Janis Oslejus.
Jo bendrovė „Primekss” eksportuoja naujovišką grindų technologiją. Verslas auga, o bendrovė plečiasi. Paradoksalu – įvedus eurą J. Oslejaus verslui tai būtų tik į naudą, mat nereikėtų padengti valiutų transakcijos mokesčio.
Tačiau J. Oslejus euro nenori. Jis įsitikinęs, kad ilgainiui euras jo verslui padarys daugiau žalos nei naudos.
J. Oslejus – ne vienintelis skeptikas. Ir niekas nesikeičia jau seniai – visi jie vardija tuos pačius trūkumus, kuriuos patiria eurą įsivedusios šalys.
Nori išsaugoti latus
Visos stipraus gamybos sektoriaus neturinčios šalys, kurios prisijungė prie euro zonos, pavyzdžiui, Graikija arba Ispanija, vėliau patyrė ekonominį nuosmukį.
Lengvesnės tarptautinės prekybos taisyklės, atsiradusios dėl bendros valiutos, importą iš ekonomiškai stiprių valstybių tiktai skatina.
Taigi, anot J. Oslejaus, net jei euras vis dėlto būtų įvestas, Latvija turėtų pasilikti latus.
„Geriau juos saugoti Latvijos banke, nei išmesti sąvartyne. Tai būtų savotiškas apsidraudimas, jei pasikartotų tokia krizė kaip Kipre. Tada galėtume išsiimti latus ir toliau gyventi.
Šiandien Kipras tokios galimybės neturėjo”, – įsitikinęs verslininkas.
Marina Golubenko Rygos centriniame turguje pardavinėja gėles. Ji nieko nenutuokia apie tokius jai įmantrius žodžius, kaip „investicijos”, „mokėjimo balansai” ar „koeficientai”.
Nežino ir net nenori žinoti. Gėles pardavinėjančiai 54 metų moteriai rūpi tiktai vienas žodis – kainos.
„Be abejonės, kainos kils. Visose šalyse, kurios įsivedė eurą, taip ir nutiko. Visai to nenoriu. Kainos ir taip didelės, kodėl mes negalime toliau naudoti latų?” – gūžčioja pečiais M. Golubenko.
Palaikymas pamažu auga
Visuomenės apklausos rodo, kad daugelis latvių galvoja panašiai, kaip ir Marina.
Daugiau nei pusė šalies gyventojų skeptiški dėl Latvijos prisijungimo prie bendros valiutos zonos, nors remiančiųjų eurą po truputį daugėja – juk dar pernai euro įvedimui pritarė tik trečdalis latvių.
Tie žmonės, kurie nepritaria eurui, tokios pozicijos dažniausiai laikosi iš baimės, kad didės kainos.
Yra ir kitų panašių „praktiškų” priežasčių. Ką jau kalbėti apie tai, jog euro zonos narės turi prisidėti prie Graikijos, Ispanijos, Kipro ir kitų „krizinių” šalių gelbėjimo.
To neseniai patys iš krizės traukti latviai daryti visai nenori. Tačiau baisūs pranašavimai, jog kils kainos, didės infliacija, ko gero, labiausiai atspindi latvių nusistatymą prieš eurą. Bet ar tai nėra mitai?
Infliacija – nebe problema?
„Liaukimės pagaliau žmones bauginti infliacija”, – prieštarauja Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimsevicius.
Anot jo, tai, kas šalyje nutiko per pastaruosius metus, rodo visiškai priešingą vaizdą: Latvijos ekonomika jau 3 metus – viena sparčiausiai augančių ES, o infliacijos lygis – 1,3 proc. – vienas mažiausių.
Pažabotas ir biudžeto deficitas, kuris atitinka Mastrichto kriterijų ir siekia vos 1,2 proc.
„Jei ir toliau išlaikysime sveiką biudžetą, nematau priežasčių, dėl kurių turėtume bijoti infliacijos ar euro įvedimo apskritai”, – teigė I. Rimsevicius.
Nusidrieks eilės dėl centų
Suprantama, vis dar šiek tiek nerimaujama dėl nesąžiningų prekybininkų, kurie tik ir laukia euro įvedimo, kad galėtų pakelti kainas. Bet taip gali nutikti ne tik dėl jų kaltės.
„Pagrindinis dalykas, dėl kurio vertėtų nerimauti, yra labai paprastas: kaip nepriversti vartotojų mokėti daugiau, pavyzdžiui, už bilietus.
Kelti kainas būtų nesąžininga, kita vertus, nenorima pažeisti įstatymų”, – dilemą pateikė Rygos zoologijos sodo atstovas Janis Vitolis.
Problema tokia: po to, kai bus įvestas euras, kainos turės būti perskaičiuotos.
Pavyzdžiui, dabar bilietas, kainuojantis 4 latus, vėliau kainuos 5 latus ir 69 centus.
„Jei lankytojams teks mokėti tokią kainą, nusidrieks kilometrinės eilės laukiančiųjų, kol kasininkė suskaičiuos visus centus kiekvienam.
Bet jei suapvalinsime iki 6 eurų, bus brangiau. Juk nesąžininga, tiesa? Bet ir sumažinti negalime”, – teigė J. Vitolis.
Jis jau siūlo bent šiokią tokią išeitį – suaugusiesiems bilietas kainuotų 6 eurus, o vaikams – pusę šios sumos.
Būtų gražu, tačiau įstatymas grožio nesupranta. Tad inovaciniai skaičiavimo būdai taip pat atkrinta.
Ta pati problema gali kilti ir viešajame transporte.
Bilietas važiuoti viešuoju transportu šiandien kainuoja 50 santimų. Įvedus eurą jis kainuotų 71 euro centą. O tai – košmariškas sapnas tiek bilietų pardavėjams, tiek skubantiems keleiviams.
Latvijos indėlio nepajus
O ar gali Latvijos įsiliejimas į euro zoną kaip nors paveikti pastaruoju metu daug abejonių keliantį Bendrosios valiutos klubą?
Galbūt euro zonos išsiplėtimas vidury skolų krizės būtų signalas investuotojams, kad padėtis tik gerėja?
Anot Vokietijos ekonominių tyrimų instituto vyriausiojo ekonomisto Christiano Dregerio, kuris itin domisi Rytų Europos šalių ekonomikomis, nevertėtų kurti iliuzijų.
„Esant dabartinei padėčiai, Latvija nevaidina visiškai jokio vaidmens”, – tiesą į akis apie Latvijos svarbą eurui tėškia ekonomikos ekspertas.
Latvijos ekonomika sudaro vos 0,2 proc. euro zonos narių ekonomikos, tad ji beveik nepastebima tarp kitų milžinų. Be to, Latvijos prisijungimas prie euro zonos nėra staiga sugalvotas ir įgyvendintas. Šis veiksmas buvo ilgai ir kruopščiai planuojamas ne vienus metus.
2008-aisiais Latvijai pakenkė krizė, tačiau euro ambicijų Ryga neatsisakė. Priešingai – susitvarkė savo finansus ir parodė dar didesnį siekį įsivesti eurą.
Vis dėlto Latvijos tapimas aštuonioliktąja euro klubo nare taptų nebent simboliniu politiniu žingsneliu. O Latvijoje jis sustiprintų ir euroskeptikų gretas.
„Taigi vadinamasis automatizmo principas vis dar tebėra gyvas. Jis rodo, kad Latvijai ir kitoms Rytų Europos šalims prisijungti prie euro zonos yra daugiau pareiga, kurią jos pasižadėjo atlikti stodamos į ES”, – mano Ch. Dregeris.
Euro nori mažiau nei pusė lietuvių
Lietuvoje nuomonės dėl euro vis dar svyruoja. Antai naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gamintojų palaiko euro įvedimą.
Beveik aštuoni iš dešimties verslininkų įsitikinę, kad euras atneš daugiau naudos nei žalos, nors nemaža dalis nori palaukti, kol skolų audros euro zonoje nurims.
130-ies didžiųjų įmonių apklausa parodė, kad 84 proc. įmonių nori įsivesti eurą. Šiek tiek daugiau nei pusė didžiųjų gamintojų nori bendrąją valiutą turėti kaip įmanoma greičiau – 2015 metais, maždaug 45 proc. prie euro zonos nori jungtis tik tada, kai skolų audros Europoje jau bus nurimusios.
Tuo tarpu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” naujienų agentūros sausio 3–11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 57 proc. apklaustųjų nepritaria Lietuvos valdžios siekiui ateityje vietoj lito įvesti eurą.
Euro įvedimą palankiai vertintų tik viena gyventojų grupė – jaunimas iki 30 metų. 54 proc. jų palankiai atsiliepė apie galimybę Lietuvoje pereiti prie euro.
Santykinai palankiau už kitus euro įvedimą vertino respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai ir namų šeimininkės, respondentai, gaunantys didžiausias šeimos mėnesio pajamas – per 2500 litų.
Pesimistiškai euro atžvilgiu nusiteikę ir jo įvedimui nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai ir bedarbiai, lenkų tautybės gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai ir tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios – iki 1500 litų.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius (nuotr.) ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė siekti, kad 2015 m. Lietuva prisijungtų prie euro zonos.
Grėsmė – deficitas, o ne infliacija
Lietuvos bankas 0,4 procentinio punkto iki 2 proc. sumažino šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę ir teigia, kad infliacija nebėra didžiausia grėsmė eurui, tačiau nerimą kelia biudžeto deficitas.
Centrinio banko atstovai sako, kad kol kas didesnė tikimybė, jog Lietuvai pavyks tenkinti ne tik infliacijos, bet ir biudžeto deficito kriterijų, tačiau vertinant naujausius duomenis pastebėtos didelės rizikos.
„Didesnė tikimybė, kad Lietuva atitiks Mastrichto biudžeto kriterijų, bet rizikos yra nemažos”, – šią savaitę sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Infliacijos kriterijus Lietuvos banko ekonomistams dabar kelia mažiau nerimo.
„Euras yra politinis sprendimas. Politikai sieks šito tikslo. Pagrindinis kliuvinys, kaip mes matome, yra biudžetas. Problemos labai senos – tai, kad Lietuva turi beveik mažiausią biudžetą ES, turime didelį šešėlį”, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
„Mūsų nuomone, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sieks apie 3 proc. Tačiau manome, kad rizika nevykdyti kriterijaus yra labai didelė. Pakanka labai nedidelių aplinkybių, kad nevykdytume kriterijaus”, – tvirtino R. Rodzko.
Šiemet Lietuvos bankas prognozuoja 3 proc. valdžios sektoriaus biudžeto deficitą. Anot R. Rodzko, reikėtų įvertinti, kuo remiantis buvo planuojamas biudžeto surinkimas, tačiau gali būti, jog ekonomikos augimo perspektyvos buvo vertinamas per daug optimistiškai.
