Stiprų ekonomikos augimą pirmąjį ketvirtį labiausiai palaikė vidaus vartojimas ir eksportas. Sėkmingi rezultatai paneigia visuotinai nusistovėjusią nuomonę, kad Japonija tiesiog pasinaudojo visais įmanomais susilpnėjusios jenos privalumais. Vis dėlto tikrasis silpnos valiutos poveikis šalies ūkiui kiek vėluoja ir negali niekaip paaiškinti gerų eksporto rezultatų, o vadinamosios „abenomikos“ – fiskalinės politikos atpalaidavimo ir agresyvios pinigų politikos derinių – poveikis nevisiškai pasireiškė ekonomikoje.
Kita vertus, Japonija 2014 m. gali atsidurti ties „fiskalinio skardžio“ kraštu, politikams nusprendus sugriežtinti fiskalinės politikos mastus iki 3 proc. BVP. Esant tokiai padėčiai, augimas lėtėtų, o ekonomikai ir toliau reikėtų skatinančiosios pinigų politikos paramos. Tai reikštų, kad tolimesnė Japonijos pinigų politika ir toliau remtųsi silpna valiuta bei jos teikiamais privalumais.
Ekonomika auga – grėsmės nyksta
Paskutinieji geri Japonijos ekonomikos rezultatai simbolizuoja naują šalies ekonomikos etapo pradžią. Vadinasi, ministrui pirmininkui Šinzo Abei pavyko išjudinti šalį iš užsitęsusio sąstingio. Kita vertus, tikrasis „abenomikos“ poveikis bus pastebimas tik antrąjį šių metų ketvirtį.
Japoniškų prekių ženklų prekių boikotas Kinijoje ir aplinkai draugiškų automobilių įsigijimo subsidijų nutraukimas neigiamai paveikė eksporto ir privataus vartojimo rodiklius. Tačiau šis poveikis vis labiau silpsta. Be to, po 2011 m. kovą kilusio žemės drebėjimo ir praūžusio cunamio prasidėję atkuriamieji darbai vis reikšmingiau prisideda prie šalies ekonomikos atsigavimo.
Pramonės įmonėms mažinant turimas atsargas bei vis dar laukiant tikrojo „abenomikos“ poveikio, artimiausių ketvirčių Japonijos ekonomikos rezultatai turėtų išlikti teigiami. „Danske Bank“ analitikai tikisi kiekvieną ketvirtį BVP augsiant daugiau nei po 3 proc. Be to, 2013 m. BVP augimo prognozė padidinama iki 2 proc. nuo anksčiau buvusio 1,6 proc., padidinant ir 2014 m. augimo lūkesčius nuo 1,1 proc. iki 1,4 proc.
Centrinio banko dilema
Agresyvi pinigų politika ir geresni nei tikėtasi ekonomikos rezultatai verčia svarstyti Japonijos centrinio banko valdytojus apie ankstyvą vyriausybės obligacijų supirkimo ir pinigų bazės plėtros sustabdymą. Banko atstovai remiasi tuo, kad nebėra poreikio didinti superkamų aktyvų apimties ir plėsti dabartinę pinigų bazę.
Kita vertus, 2014 m. Japonijos ekonomika gali pajusti pakankamai stiprų fiskalinio griežtinimo poveikį, kurio priemonių mastai gali siekti iki 3 proc. BVP – tai reikštų metinio BVP augimo sulėtėjimą, o antrąjį 2014 m. ketvirtį sulauktume netgi smukimo žemyn.
Būtent dėl šios priežasties egzistuoja nemenka tikimybė, kad šalies politikai nesiryš sustabdyti agresyvios pinigų politikos vykdymo. Todėl tikimasi, kad jenos vertė dar labiau sumažės, o augantis Japonijos eksportuotojų konkurencingumas ir toliau palaikys sąlyginai aukštą šalies ekonomikos augimą.
Komentarą parengė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė
