Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir
sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs
komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali
padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.
A. Šemeta taip pat sakė tikįs, kad politinis sprendimas dėl
santaupų direktyvos, kuri numato informacijos mainus tarp ES
valstybių mokesčių institucijų, bus rastas kitą savaitę
vyksiančiame ES vadovų susitikime.
- Kova su mokesčių vengimu tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkės temų. Kokios pažangos šioje srityje tikitės kitos savaitės ES viršūnių susitikime?
- Tikimės, kad vadovai priims politinį sutarimą dėl santaupų
direktyvos, nes ji yra labai svarbi, kad būtų užlopytos skylės
dabar egzistuojančioje sistemoje ir apsikeitimas informacija būtų
efektyvus.
Taip pat tikimės, kad vadovai įpareigos finansų
ministrus per Airijos pirmininkavimo laikotarpį susitarti dėl
vadinamojo greitojo reagavimo mechanizmo kovojant su sukčiavimu
pridėtinės vertės mokesčio srityje.
Tikiuosi, kad bus sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl
automatinio apsikeitimo informacija pripažinimo tarptautiniu
standartu. Čia turime problemų ne tik su kaimynais - labai svarbu,
kad prie tokios sistemos prisijungtų tokie finansų centrai kaip
Honkongas, Singapūras ir Makao.
Turėdami JAV kaip sąjungininką
tikimės, kad G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo
mėnesį bus pripažinta, kad automatinis apsikeitimas tampa
tarptautiniu standartu.
Daugelis valstybių pripažįsta, kad svarbu išplėsti
automatinio apsikeitimo informacija sistemą kitų rūšių pajamomis
- dividendais, pajamomis iš kapitalo prieaugio ir honorarų. Su
Komisijos pirmininku Barroso esame pareiškę, kad Komisija
pasirengusi greitai pateikti sprendimą dėl tokio automatinio
apsikeitimo paankstinimo.
Šiuo metu tai numatyta ne anksčiau 2017
metų. Norime, kad tai įvyktų vėliausiai nuo 2015 metų pradžios.
Tikimės, kad vadovai politiškai parems tokią nuostatą ir tai bus
impulsas finansų ministrams rasti greitus susitarimus.
- Kada laukiate persilaužimo iš Austrijos ir Liuksemburgo, kurios kol kas lieka nuošalyje ir nepritaria automatinio apsikeitimo bankine informacija sistemai?
- Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi
parodyti, kad skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose
ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir
sukčiavimu - kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų
Taryboje ir kad Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo
poziciją.
Vadovų Taryba yra ta vieta, kur taip galima padaryti, ir
politinė situacija, manau, to reikalauja. Ar tas sprendimas bus
priimtas, ar ne, negaliu už pačius vadovus atsakyti. Pačioje
Austrijoje išsiskiria koalicijos partnerių pozicijos, Austrijos
kancleris yra pareiškęs, kad yra pasirengęs pritarti šiai
direktyvai. Taigi, matysime.
- Kada tikitės pradėti derybas su Šveicarija dėl bankų duomenų atskleidimo ir kiek laiko jos galėtų trukti?
- Turėdami oficialų tekstą iš karto informuosime Šveicarijos
pusę apie ES sprendimą pradėti derybas. Be abejo, Šveicarijos
pusė taip pat turi priimti savo vidinius sprendimus, kad tos derybos
galėtų prasidėti. Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti,
kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai
ilgai, ypač turint omeny tarptautinius veiksnius, kurie veikia šį
procesą.
Negalime nustatyti terminų, nes tai yra derybos. Jeigu tai
priklausytų tik nuo mūsų, galėtume pasakyti, kada jas užbaigsime.
- Ar turite skaičiavimų, kiek tokios priemonės padėtų surinkti pinigų į valstybių iždus?
- Turime įvairių vertinimų, kiek šalys narės praranda dėl
mokesčių vengimo ir sukčiavimo: ta suma yra įspūdinga, apie 1
trilijonas eurų per metus. Sudėtinga išdėstyti, kiek prarandama
santykiuose su Šveicarija, kitomis valstybėmis, nes pats reiškinys
yra sunkiai pamatuojamas, dažniausiai tokie matavimai daromi
naudojantis makroekonominiais, pinigų srautų vertinimais.
Bet manau,
kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos
taip, kaip Komisija siūlo - jos galėtų grąžinti į šalių narių
biudžetus šimtus milijardų eurų.
- Norėčiau pereiti prie kito jūsų portfelio klausimo - finansinių sandorių mokesčio. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nesutarimus tarp 11 valstybių, kurios ketina taikyti šį mokestį, taip pat girdima kritika iš neprisijungusių šalių. Kiek tvirta yra valia Briuselyje ir tarp tų 11 šalių pradėti taikyti šį mokestį?
- Europos Komisija - kadangi ji ir pateikė šį pasiūlymą - yra
visiškai tvirta ir neabejojanti šio pasiūlymo reikalingumu ir jo
teisingumu.
Kalbant apie dalyvaujančias šalis, Tarybos darbo grupėse jos
demonstruoja visišką vienybę, kai šis klausimas yra svarstomas. Be
abejo, pasiūlyme yra daug techninių dalykų, kuriuos būtina
aptarti, kad jie būtų vienodai suprasti visose dalyvaujančiose
šalyse, nes direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę.
Kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužės 22 dieną ir Komisija
pateiks atsakymus į šalių narių užduotus klausimus.
Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai
greitus sprendimus. Bet aš nematau kažkokio atsitraukimo šioje
srityje. Be abejo, kai kurios šalys kalba apie pačią bazę, vieni
siūlo vienokias, kiti - kitokias išimtis.
Mes, kaip Komisija, matome
savo vaidmenį, kad bet koks kompromisas turėtų nesudaryti sąlygų
apeiti patį mokestį, nes tokiu būdu būtų sukompromituota pati
mokesčio idėja. Manome, kad tai, kas dabar yra pateikta, praktiškai
nesudaro sąlygų apėjimui ir, matyt, dėl to pasigirsta tiek daug
negatyvių komentarų, ypač iš finansinių institucijų pusės.
Dar
turbūt prieš pusę metų ar prieš metus nelabai buvo kreipiamas
dėmesys, nes buvo galvojama, kad sandorius bus gana lengva perkelti
iš vienos valstybės į kitas. Dabartinis pasiūlymas, dabartinis jo
dizainas praktiškai užkerta tam kelią. Ir manau, ir finansų
sektorius suprato, kad šis mokestis - jei jis bus patvirtintas taip,
kaip siūlo Komisija - jis veiks efektyviai.
- Lietuvos premjeras pernai gruodį po susitikimo su jumis davė šimtaprocentinę garantiją, kad Lietuva prisijungs prie mokesčio, vėliau Vyriausybė atsitraukė. Po šio vizito ar matote Lietuvoje valią jungtis?
- Premjeras ir ketvirtadienį patvirtino, kad jo pozicija išlieka
tokia pati, ir kad Lietuva turėtų prisijungti prie šio mokesčio.
Tą jis viešai pasakė po mūsų susitikimo.
Tačiau jis nori
papildomų įvertinimų, kaip šis mokestis paveiks pensijų fondus,
gyvybės draudimo kompanijas ir nori sulaukti tam tikros analizės
šiuo klausimu. Tokia pozicija buvo išsakyta man. Kokie bus tolesni
veiksmai, be abejo, pati Lietuva nuspręs, kaip ji toliau elgsis.
- Ar Jūs turite skaičiavimų dėl mokesčio poveikio ar naudos Lietuvai? Teko matyti įvairių skaičių dėl tikėtinų pajamų - nuo kelių iki kelių dešimčių milijonų litų.
- Mūsų skaičiavimai yra bendrai visoms dalyvaujančioms šalis ir
tie skaičiai yra žinomi - manome, kad mokestis leistų gauti apie
30-35 mlrd. eurų pajamų per metus. Konkrečiai šaliai nustatyti
pajamas centralizuotai yra sudėtinga, nes trūksta informacijos -
manome, kad šalys narės, matydamos patį sprendimą, galėtų
įsivertinti potencialias pajamas.
Bet tikrai nemanau, kad tie skaičiai yra tokie, kaip kartais
nuskamba Lietuvoje - 4-5 mln. litų. Mano supratimu, tos sumos
turėtų būti gerokai didesnės. Dažniausiai atliekant tokius
vertinimus neįvertinami užbiržiniai sandoriai, neįvertinami
sandoriai, kuriuos atlieka investiciniai ar kiti fondai užsienyje.
Tos pajamos būtų gerokai didesnės.
Pajamos yra svarbu, bet turbūt ne pats svarbiausias veiksnys dėl
šio mokesčio įvedimo. Mūsų supratimu, šis mokestis taip pat
veiktų kaip papildomas rinkos metodais pagrįstas stimulas,
orientuojantis finansų sektorių skirti daugiau dėmesio realios
ekonomikos finansavimui, o ne žaidimui spekuliacinėse rinkose.
Be
abejo, Lietuvos kapitalo rinka dar nėra labai išsivysčiusi, tų
spekuliacijų nėra tiek daug, bet ypač kitoms valstybėms tai yra
labai aktualu ir tai yra vienas iš tikslų, kurių mes siekiame šiuo
mokesčiu.
Kitas dalykas - Lietuvoje kaip ir daugelyje šalių daugelis
finansinių operacijų yra atleistos nuo pridėtinės vertės
mokesčio ir tai būtų savotiška kompensacija už šią išimtį
finansų sektoriui.
- Ar jūs esate tikras, kad Lietuvoje surenkamos pajamos nebūtų mažesnės negu administravimo kaštai?
- Šis mokestis būtų turbūt vienas iš lengviausiai
administruojamų mokesčių, nes prekyba vertybiniais popieriais
paprastai daugelyje šalių, ir Lietuvoje taip pat, yra visiškai
elektronizuota ir nesudėtinga nustatyti administravimo mechanizmus,
kurie automatiškai leistų atskaičiuoti mokestį ir pervesti jį į
biudžetą. Lyginant su kitais mokesčiais, šio mokesčio
administravimo kaštai būtų vieni iš mažiausių, jeigu ne
mažiausi.
- Koks bus Lietuvos vaidmuo per pirmininkavimą ES Tarybai derinant šį mokestį - nepriklausomai nuo to, ar Lietuva nuspręstų jį įvesti?
Lietuvos vaidmuo būtų toks pat, kaip ir svarstant bet kurį
kitą klausimą. Šiuo metu vyksta sustiprinto bendradarbiavimo
procedūra - ES procedūra, kurioje dalyvauja visos 27, greitai 28
valstybės. Sprendimų priėmimas yra tų 11 valstybių rankose, bet
visos procedūros yra vykdomos taip, kaip ir bet kuriuo kitu atveju.
Taigi Lietuvai teks organizuoti ir posėdžius, ir ieškoti kompromiso
tarp dalyvaujančių valstybių, nes pagal sustiprinto
bendradarbiavimo procedūrą bet kada vėliau kita valstybė gali
prisijungti prie šios sistemos. Bendrijos metodas, kuris yra
naudojamas šiuo atveju, yra garantas, kad visos šalys dalyvauja
procese, o pirmininkaujanti šalis atlieka savo funkcijas kaip ir bet
kuriuos kitu atveju.
- Kitas aktualus Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės klausimas bus bankinės sąjungos kūrimas. Ar patraukli ši sąjunga euro neturinčioms šalims, tokioms kaip Lietuva?
- Turint omenyje, kad Lietuva de facto yra euro zonoje, tik de jure
neturi euro - nes mes turime valiutų valdybą ir litas griežčiausiu
režimu susietas su euru - tai nematau kažkokių priežasčių,
kodėl Lietuvai būtų nenaudinga ar turėtų kažkokį neigiamą
poveikį dalyvavimas šioje sąjungoje.
Tai pirmiausia, be abejo,
leistų sustiprinti pačią priežiūrą ar ją užtikrinti.
Priežiūrą šiuo atveju vykdytų Europos centrinis bankas,
remdamasis ir nacionalinėmis priežiūros tarnybomis. Europos
centrinio banko dalyvavimas, be abejo, šiuo atveju būtų labai
reikšmingas prevencine prasme.
Kitas dalykas, kad šiuo metu yra svarstomi vadinami bankų
pertvarkymo mechanizmai, kurie leistų ateityje, jeigu, nepaisant
prevencijos, bankas susidurtų su problemomis, tas problemas spręsti
ne mokesčių mokėtojų sąskaita, o paties banko sąskaita, jo
kreditorių sąskaita. Ir tai irgi yra naudinga mokesčių
mokėtojams, nes nereikalautų biudžeto panaudojimo bankų problemoms
spręsti.
Juo labiau kad Lietuva pati planuoja jau 2015-aisiais metais
įstoti į euro zoną, tai tikrai nebūtų, matyt, tikslo laukti.
Būtų geriau prisijungti prie šios sąjungos kaip galima greičiau.
- Kaip jūs prognozuojate, ar nepersikels į Lietuvos pirmininkavimą derybos dėl 2014-2020 Europos Sąjungos biudžeto?
- Sunkus klausimas ir sunkiai prognozuojamas klausimas. Dedamos
labai didelės pastangos, kad dėl pačios perspektyvos būtų sutarta
Airijos pirmininkavimo laikotarpiu. Gerai, kad pavyko pradėti derybas
tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl galimo kompromiso.
Bet, be abejo, Lietuvai teks vaidmuo dėl šios perspektyvos, nes
reikia neužmiršti, kad nepakanka sutarti dėl pačios perspektyvos,
bet reikės sutarti dėl ją įgyvendinančių teisės aktų, kurių
yra kelios dešimtys ir derybos dėl daugelio iš jų dar nėra
pasibaigusios.
Tas derybas reikės užbaigti per Lietuvos
pirmininkavimo laikotarpį ir kaip galima anksčiau, nes nauja
perspektyva įsigalioja nuo 2014 metų. Jeigu nebus priimti laiku
teisės aktai, atitinkamai atsidės ir lėšų panaudojimas, o tai
reikš mažesnes investicijas ir mažiau sukurtų darbo vietų,
mažesnį augimą.
- Ar esate ramus dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai?
- Paprastai mažesnės valstybės stengiasi padaryti viską, ką
gali, kad pirmininkavimas praeitų sklandžiai. Tiek, kiek tenka
susidurti tiek man, tiek kolegoms, administracija yra puikiai
pasirengusi pirmininkavimui. Be abejo, Lietuvos laukia sunkūs
uždaviniai - minėti finansinę perspektyvą įgyvendinantys teisės
aktai, derybos dėl bankų sąjungos ir apskritai dėl euro zonos
ateities. Tokie klausimai nėra lengvi, bet aš tikiu, kad Lietuva
parodys ambiciją ir įrodys, kad sugeba pasiekti rezultatų.
