„Air Lituanica“ vadovas: „Skrydžių grafiką derinome ir prie ES pareigūnų vizitų“

Birželio pabaigoje startuojanti oro bendrovė „Air Lituanica“ iki šiol dar neturi vežėjo pažymėjimo. Tačiau gauti jį viliasi jau šio mėnesio pabaigoje, jeigu Civilinės aviacijos administracijos numatyto galutinio patikrinimo gegužės 23 dieną rezultatai bus palankūs.

Pirmąja kryptimi į Briuselį „Air Lituanica“ nuo birželio 30 dienos skraidins šešis kartus per savaitę. O nuo liepos 8-osios aviacijos naujokė kasdien leisis ir Amsterdame. Planuojama bilieto kaina - nuo 299 litų.

Regioniniu vežėju prisistatanti aviacijos bendrovė planuoja šių metų antrąjį pusmetį skraidinti 6 kryptimis, o pelno sulaukti tikisi 2015-aisiais.

- Lietuvišką aviacijos padangę pastaraisiais metais temdė niūrus debesys - „Star1“, „Aurelos“ nesėkmės, nepamirštas ir „FlyLAL“ bankrotas. Į rinką ateinate tinkamu laiku? - paklausėme E. Zubraus.

- Noriu pasidžiaugti politiniu fonu - jaučiame ir Susisiekimo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, ir Vilniaus oro uosto palaikymą. Jie ne tik palaiko mūsų idėją ir koncepciją, bet ir sutinka su mintimi, kad trūksta skrydžių.

Pasiekti, kad visuomenė pasitikėtų mumis, žinoma, yra iššūkis.

- O pasiekti, kad jumis patikėtų dalis visuomenės - investuotojai - lengvai pavyko?

- Nė vienas iš privačių investuotojų, kurie išklausė mūsų idėjas pačioje pradžioje, plėtojant jas nepasakė nebetikintis jomis. Daugelis dabar mūsų planais tiki dar labiau nei pradžioje. Žinoma, dabar mes jau pateikėme ne tik idėjas, bet ir praktinę informaciją, kad jie matytų kur link mes judame.

Nesulaukėme nė vieno priekaišto, kad mes judame neteisinga kryptimi.

- Darbas vyksta, tačiau tuo rūpinamės jau nebe mes, o akcininkai. Todėl man sunku komentuoti, kokios stadijos yra derybos.

- Verslo plane numatyta per trejus metus pasiekti 20 mln. investicijų. O 10 mln. milijonų ir buvo numatyti veiklos pradžiai, tai yra pakankama suma įgyvendinti verslo planui. Juk iš pradžių mes suplanavę tik du orlaivius, mažesnis krypčių skaičius, lyginant su ta plėtra, kuri numatyta 2014-2015 metais.

- Kaip į jūsų atsiradimą ir suplanuotas pirmąsias kryptis reagavo artimiausia rinka - latvių bendrovė „AirBaltic“, estų „Estonian Air“?

- Kadangi „Estonian Air“, kaip ir Lietuva, sprendžia labai panašias regiono, savo šalies susisiekimo problemas, reagavo teigiamai. Mes su jais dirbame ir ieškome galimybių bendradarbiauti ne tik nuomojant orlaivį, bet ir tam tikrais komerciniais aspektais.

„AirBaltic“ reakcijos, sakyčiau, nebuvo jokios, mat jų kita strategija - veža mūsų keleivius per Rygą. Ir šiuo aspektu mes latviams nebūsime dideli konkurentai.

- Kaip nebūsite, jei dalis keleivių rinksis tiesioginį reisą, o ne per Rygą?

- Reikėtų žiūrėti, kokia yra pasiūla ir paklausa. Kaip rodo statistika, darbo reikalais iš Vilniaus oro uosto su tradicinėmis oro bendrovėmis keliaujančiųjų skaičius augo po 6 procentus nuo 2009-ųjų - po didžiojo keleivių skaičiaus kritimo. O skrydžių pa siūla per pastaruosius dvejus metus nepadidėjo.

Net neskaičiuojant artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, skrydžių paklausa liepos, rugpjūčio mėnesiais yra didesnė arba lygi pasiūlai šiuo metu. Tad dalis keleivių nebetenka galimybės skristi, turi atidėti kelionę arba atsiimti.

Laipsniškai siūlydami savo skrydžių kryptis, neturime tikslo perimti kieno nors keleivius, o siūlome jiems papildomą galimybę.

Teigti, kad visiškai nekonkuruosime, negalime, tačiau tai nėra mūsų pagrindinis tikslas.

- Tikitės, kad europiečiai, lankysiantys Vilnių nuo liepos, spės susiorientuoti ir pasirinks jūsų oro bendrovę?

- Tie žmonės, kurie keliauja darbo reikalais, paprastai perka bilietus likus mėnesiui ar dar mažiau laiko iki kelionės. Mūsų startui pasirinkta Briuselio kryptis, nes manome, kad lėktuvą bus galima lengvai ir greitai užpildyti. Tvarkaraštį derinome ir su Užsienio reikalų ministerijoje, domėjomės konkrečiais renginiais Vilniuje.

- Žengiate ir į Maskvą, iš kurios į Vilnių skraidina kelios rusų bendrovės. Atlaikysite kovą?

- Nesiruošiame su jais mušti, ketiname bendradarbiauti su Rusijos vežėjais. Maskvos skrydžių rinka per pastaruosius metus padidėjo bene trigubai. Srautas auga greičiau, nei didėja pasiūla.

Ieškosime partnerystės galimybių su rusais - galbūt skraidysime naudodamiesi tuo pačiu skrydžio kodu. Mes taip pervežtume ir tranzitinius keleivius - tuos, kurie vyksta ne į Maskvą, o per Maskvą toliau.

- Nesate pigus vežėjas, kaip pavadintumėte save skrydžių kainos atžvilgiu?

- Šiuo atžvilgiu esame tradicinė regioninė oro bendrovė. Mūsų kainodara tokia, kokia yra ir kitų tradicinių oro bendrovių.

- Mano atlyginimas yra asmeninis reikalas ir aš jo nekomentuosiu. Bendrai paėmus vidutiniai atlyginimai įmonėje yra tokie, kokia šiuo metu yra rinkoje. Skraidančio personalo algos yra tokios, kokios, siūlo kitos Lietuvoje įregistruotos oro bendrovės.

***

• „Air Lituanica“ jau sudarė krypčių sąrašą: pirmiausia ji skraidys į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną, o vėliau pasiūlys maršrutus į Miuncheną, Prahą ir dar Maskvą. Į Rusijos sostinę, taip pat Prahą bei Miuncheną „Air Lituanica“ yra numačiusi skraidyti nuo rudens. Į Berlyną lietuviai planuoja pradėti skraidyti rugpjūtį.

• Kitais metais planuojama skraidyti ir į Stokholmą. „Air Lituanica“ skrydžių bilietus bus galima įsigyti birželio pradžioje. Jie bus parduodami „Air Lituanica“ interneto svetainėje, taip pat tarptautinėse bilietų pardavimo sistemose.

• Planuojama, kad per antrąjį šių metų pusmetį į Briuselį „Air Lituanica“ nuskraidins 15 tūkst. keleivių, o į Amsterdamą - 20 tūkst. Iš viso per pirmą veiklos pusmetį oro bendrovė viliasi pervežti 70 tūkst. keleivių.

• Skrydžių pradžiai „Air Lituanica“ nuomosis du lėktuvus. Iš bendrovės„Estonian Air“ nuomojamas 76 vietų orlaivis „Embraer 170“, iš „Embraer“ antrinės įmonės „ECC Leasing“ - 86 vietų „Embraer 175“.

• „Air Lituanica“ planuoja šiemet gauti 40 mln. litų per pusmetį, kitais metais tikimasi sulaukti 140 mln. litų pajamų.

• 83 proc. oro bendrovės priklauso Vilniaus savivaldybei. 17 proc.- naujai įsteigtai bendrovei „Air Lituanica club“, į kurią susibūrė 15 privačių investuotojų.

• Šiuo metu į bendrovę investuota 10 mln. litų. Per artimiausius dvejus metus turėtų būti investuota dar po 5 mln. litų.

• Verslo plane numatyta kapitalą padidinti iki dvidešimties milijonų litų per trejus metus.

• Planuojama iš privačių investuotojų pritraukti 2,5 mln. Lt investicijų, tai sudarytų ketvirtadalį pirminių investicijų (10 mln. Lt). Likę pinigai - iš Vilniaus miesto savivaldybės, tam pasitelktos Transporto vystymo programos lėšos.

• Privačių investuotojų sąrašas turėtų išsiplėsti nuo 15 iki 30-ies.