Vis naujų mokesčių smaugiami verslininkai rūsčiai žvilgčioja į miesto valdžios pusę. Ši esą prisidengdama kilniais tikslais ir toliau marina senamiestį, kuris pamažu virsta tyliąja zona ir tampa vis mažiau patrauklus ne tik investuotojams, bet ir patiems miestiečiams.
Absurdu verslininkai vadina naujausią valdžios žingsnį – apmokestinti automobilių stovėjimą ir kiemuose.
„Tai visiškas bukumas ar sąmoningi ir nuoseklūs žingsniai siekiant sužlugdyti ir taip vos gyvuojantį senamiesčio verslą?” - retoriškai klausia jie.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir toliau laikosi tos pačios pozicijos – senamiesčio gyvybingumą turi palaikyti patys verslininkai.
Kavinės virsta butais
Didelių rūpesčių patiria ir prekyba, ir nekilnojamuoju turtu besiverčiantys žmonės. Nors patalpų nuomos kaina esanti minimali, dėl to ši miesto dalis netapo verslo rojumi, nes tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT), žemės mokesčius, taip pat vietinę rinkliavą už automobilių stovėjimą.
„Kai viską sudedi, tas nekilnojamasis turtas savininkui tampa našta. Pastebime tendenciją, jog patalpos, kuriose anksčiau veikė parduotuvės, kavinės, dabar tampa gyvenamaisiais būstais – savininkai imasi keisti jų paskirtį. Suprantu valdžią - reguliuoti eismą ir automobilių srautus būtina, kad centras ir senamiestis nebūtų užgriozdintas senais automobiliais.
Apmokestinti jų stovėjimą reikia, bet taip, kad netrukdytume senamiesčiui likti gyvybingam, turime leisti žmonėms laisvai judėti“, - įsitikinęs teisininkas, nekilnojamojo turto bendrovės „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.
Esą ne visiems patogu dėl vienos valandos blaškytis ieškant bilietų automato, ne visi turi galimybę mokestį mokėti mobiliuoju telefonu. Neabejojama, jog dėl to jau kurį laiką šioje zonoje veikiančias mažesnes parduotuves, kavines nemažai lankytojų tiesiog aplenkia.
Praranda daugiau nei surenka
Verslininkai siūlė automobilių stovėjimo automatus nustatyti taip, kad vienai valandai automobilį būtų galima pastatyti nemokamai. Būtent tiek laiko esą užtenka daugeliui į senamiestį darbo dienomis pietauti ar darbo reikalų tvarkyti užsukančių žmonių.
„Savivaldybė argumentuoja, kad tokiu atveju nesurinktų pinigų į biudžetą. Tačiau pažvelkime į tai, kas dabar vyksta. Į mus kreipėsi vienos senamiesčio parduotuvės savininkas, prašydamas padėti atlikti visas reikiamas procedūras, kad jo patalpų paskirtis būtų pakeista į gyvenamąjį būstą.
Pagal turimo turto vertę šis žmogus moka daugiau kaip 3,5 tūkst. litų dydžio NT mokestį per metus. Šie pinigai patenka į miesto biudžetą. Savivaldybė, siekdama surinkti daugiau pinigų per automobilių stovėjimo mokestį, šiuo atveju netenka garantuotų pajamų iš NT mokesčio.
Be to, jeigu šiose patalpose būtų vykdoma komercinė veikla, biudžetą papildytų ir gyventojų pajamų mokestis, dar keli tūkstančiai šio mokesčio patektų į valstybės biudžetą iš patalpų savininko kišenės.
Taigi siekiama gauti kelis šimtus litų per metus automobilių stovėjimo rinkliavos, o tuo pat metu valstybė ir savivaldybė praranda tūkstančius litų nesumokėtų kitų mokesčių. Ir tai tik vienas smulkus pavyzdys“, - aiškino A. Bružas.
Minimas verslininkas anksčiau vertėsi prekyba, tačiau neapsikentęs vis naujų mokesčių, išvyko dirbti į Airiją.
A. Bružas prognozuoja, kad šiuo keliu pasuks vis daugiau mokesčių užsmaugtų verslininkų. Eksperto manymu, senamiestyje išsilaikys tik tie verslininkai, kurie turi įdirbį ir spėjo prisijaukinti savo klientus.
Šiuo metu senamiestyje komercinių patalpų nuomos kaina – 30 litų už 1 kv. m. Nekilnojamojo turto pardavėjai tikina, jog mažesnės kainos jau nepamena. Tačiau išnuomoti patalpas, už kurias reikia atseikėti dar krūvą mokesčių nelengva.
„Niekas neturi garantijų, kad dirbs ir užsidirbs“, - pagrindinę priežastį įvardijo A. Bružas.
Kaltas „Akropolis“?
Visi be išimties portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai nurodė, jog dėl susiklosčiusios padėties senamiestyje kaltas prieš beveik dešimtmetį miesto valdžios priimtas sprendimas, atvėręs kelią centrinėje dalyje iškilti didžiausiam prekybos ir pramogų centrui. „Akropolis“ atidarytas 2005 metų gruodį.
„Miestas padarė klaidą, įsileisdamas į centrą didžiuosius prekybos centrus. Vienoje vietoje aplink susispietę jie tiesiog nukirto lankytojų srautus į senamiestį. Tačiau būtent senamiestis yra vieta, kuri turi būti gyvybinga, ir ne tik per šventes, bet ištisus metus. Pasibaigus šventei, jis lieka tuščias ir nykus“, - konstatavo A. Bružas.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Beržinskienė: „Reikia pripažinti, kad prekybos centras, kuriame vienoje vietoje sutelkta daug parduotuvių, ypač dirbančiam žmogui labai patogu, tačiau kai ši vieta uzurpuoja viską, o galiausiai tampa ir kultūros centru – to jau per daug“.
Verslininkai pripažįsta, jog nuo visiško žlugimo juos gelbsti Klaipėdos miesto savivaldybės suteikiamos NT mokesčio lengvatos, suteikiamos besiverčiantiems prekyba tradiciniais suvenyrais, sporto ir turizmo prekėmis, turintiems meno galerijas, įrengiantiems lauko kavines. Mokesčio nuolaidą gauna ir savo lėšomis pastato fasadą sutvarkę verslininkai.
2012 metais NT mokesčio lengvata Tarybos sprendimu suteikta 32 įmonėms, 2011 – aisiais – 26, o šiemet jau sulaukta 22 prašymų.
Savivaldybė yra pripažinusi, kad suteikus lengvatas pavyko išsaugoti nepelningas, bet senamiesčiui būdingas tradicines veiklas, tačiau nepavyko pasiekti kito svarbaus tikslo – pritraukti į miestą daugiau turistų.
Šiuo metu NT mokesčio tarifas miesto centre ir senamiestyje siekia 0,8 proc.
Verslą kuria svetur
„Nebijau pasakyti – šiandien senamiestis merdi“, - rėžė NT ekspertas A. Bružas. Senamiesčio verslininkus galutinai užsmaugti, anot jo, gali vietos gyventojų skundai.
Pastaraisiais metais tikras karas kilo tarp Žvejų gatvėje įsikūrusių kavinių ir naktinių klubų savininkų bei šios gatvės gyventojų.
Žmonės miesto valdžią užvertė skundais – esą dėl naktimis iš pasilinksminimo vietų sklindančio triukšmo neįmanoma ilsėtis. Verslininkai teisinosi neviršijantys leistinų triukšmo normų.
Miesto valdžia stojo gyventojų pusėn ir kone pasiryžo senamiestį paversti tylos zona. Verslininkai įsitikinę – šitaip senamiestis būtų galutinai pribaigtas.
„Suprantu, kad reikia paisyti žmogaus teisių, bet juk žmogus turi ir teisę pasirinkti gyvenamąją vietą. Senamiestyje būstas nepigus, norint pasirinkti ramesnę vietą, yra visos galimybės. Neišvykime visų į emigraciją, nes ne vienas nusivylęs paprasčiausiai traukiasi“, - niūrią ateitį įžvelgė A. Bružas.
Emigracija išretino ne tik verslininkų, bet ir potencialių klientų gretas.
„Matome, kad emigravus daug miestiečių, mažėjo verslo apyvarta, verslas stoja ir dėl padidintų mokesčių. Žvelgiant į statistiką Klaipėda emigracijos atžvilgiu atrodo bene prasčiausiai tarp visų šalies didmiesčių. Tai atspindi ekonominę padėtį. Siūlėme gerinti verslo aplinką mieste, kad žmonės norėtų kurti verslą“, - kalbėjo Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška. Jo manymu, valdžia turi pakankamai instrumentų verslo plėtrai, tačiau ne visada tinkamai juos išnaudoja.
