Amerikietiškas gelbėjimo būdas. Būtent taip vadinami atvejai, kai gerąją veiklos licencijos netekusio banko dalį – dalį paskolų, draudžiamuosius indėlius, mokius klientus – pasiūloma perimti kitam bankui.
Būtent toks modelis šįmet buvo pritaikytas Lietuvoje: didelė dalis jau nebeveikiančio Ūkio banko atiteko Šiaulių bankui. Šio banko administracijos vadovas A. Žiugžda teigė, kad nors Lietuva tokios patirties neturėjo, tačiau procesas vyko sklandžiai.
– Ar sudėtingas buvo gerosios Ūkio banko dalies perėmimo procesas? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo A. Žiugždos.
– Mano nuomone, viskas vyko labai sklandžiai. Per itin trumpą laiką – savaitę – atidarėme 25 buvusio Ūkio banko skyrius, kuriuos ir planavome atidaryti.
Gerojo banko duomenis gavome naktį iš sekmadienio į pirmadienį, o antradienį jau pradėjo veikti pirmieji skyriai. Atlikome didžiulį darbą ir sugebėjome itin greitai atnaujinti paslaugas buvusio Ūkio banko klientams.
Viskas pavyko labai sėkmingai. Pradėjome nuo paprastų paslaugų, o jau po savaitės vykdėme visas banko operacijas.
Tokios patirties šalyje niekas neturėjo, tad ir jos pasisemti nebuvo iš kur – tai buvo tam tikras iššūkis. Tačiau didžiausias mūsų akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – turi daug patirties ir mums labai padėjo įgyvendinat šį procesą. Gerąją Ūkio banko dalį buvo siūloma perimti ne tik mums, tačiau mes buvome pirmieji, iš karto aktyviai sureagavę į žinią apie moratoriumo paskelbimą Ūkio bankui.
ERPB garantavo stiprų visapusišką palaikymą ir bankui suteikė 70 mln. litų subordinuotą paskolą. Ji sustiprins Šiaulių banko kapitalo bazę ir sudarys geresnes finansavimo galimybes verslui Lietuvoje. ERPB nuolat dalijosi savo patirtimi, patarimais, aktyviai dalyvavo derybose ir visuomet buvo šalia. ERPB mums visuomet kelia didesnius, ambicingesnius tikslus, siekia, kad Šiaulių bankas Lietuvoje būtų stipresnis ir reikšmingesnis. Todėl kai tik atsirado tokia galimybė, jis iškart palaikė mus.
– Kiek turto buvo likę gerojoje Ūkio banko dalyje?
– Turtas, kurį perėmėme, yra pakankamai geras. Tai ir grynieji pinigai, ir skolos vertybinių popierių portfelis, ir gerieji banko skolininkai, taip pat ir antrinės įmonės.
Kaip žinoma, draustų indėlių suma siekė 2,7 milijardo litų. Gerojo turto, kurį perėmėme, vertė – 1,9 mlrd. litų, o skirtumas siekė 800 milijonų litų, kuriuos sumokėjo valstybė per įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas”.
Nors Šiaulių bankas realiai nemokėjo nieko, prisiėmė visus įsipareigojimus. Jei to nebūtume padarę, valstybės patirti nuostoliai būtų buvę keliskart didesni. Prisiminkime kad ir banko „Snoras” atvejį, kai nuostoliai siekė milijardus litų. Panašiai galėjo nutikti ir Ūkio bankui.
Tikiu, kad toks problemų patyrusio banko išskaidymas į gerąjį ir blogąjį buvo pati geriausia išeitis tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams, tiek patiems Ūkio banko klientams.
– Jeigu prakalbome apie Ūkio banko klientus, tai ar jie patyrė vargo?
– Net nežinodami, ar pavyks perimti gerąjį Ūkio banko turtą, pasiūlėme pastarajame sąskaitas turėjusiems senjorams pensijos avansą – tuo pasinaudojo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Jei klientas turėjo terminuotąjį indėlį ar atsiskaitomąją sąskaitą Ūkio banke, visa tai automatiškai buvo perkelta į Šiaulių banką.
Tiesa, iki šiol aiškinamės dėl tam tikrų egzotiškų atvejų, nes kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių indėlių teisėtumo.
Atvirai kalbant, nesuvokiama, kaip jie galėjo būti sudaryti tokiomis rinkos neatitinkančiomis sąlygomis.
Dar tebevyksta tyrimas, todėl gali būti ir taip, kad kai kurie tokie indėliai grįš į blogąją Ūkio banko dalį. Nors tikiuosi, kad daugeliu atvejų kilę įtarimai bus išsklaidyti.
– Kas laukia buvusio Ūkio banko darbuotojų?
– Perimdami Ūkio banko įsipareigojimus ir gerąją turto dalį, mes neperėmėme visos Ūkio banko veiklos, taip pat ir darbuotojų. Veiklos sustabdymas, be abejonės, nė vienam darbuotojui nebuvo maloni naujiena. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę darbą pasiūlyti nemažai daliai buvusių Ūkio banko darbuotojų. Jie klientus aptarnauja tuose skyriuose, kuriuose buvo atnaujintas banko paslaugų teikimas. Taip pat dirbti Šiaulių banke pakvietėme ir kelias dešimtis centrinės būstinės darbuotojų.
Iš viso apie 40 procentų – 220 – Ūkio banko darbuotojų buvo priimta į Šiaulių banką.
– Šiaulių bankas rinkoje akivaizdžiai ūgtelėjo. Galbūt keliami dar ambicingesni tikslai ar kalbama apie plėtrą užsienyje?
– Dabar svarbiausias mūsų tikslas – susitvarkyti su bankų integracijos darbais, tam dar reikės laiko. Tikiuosi, kad senieji mūsų klientai dėl vykstančių permainų didelių nepatogumų nepatirs ir bus mums atlaidūs.
Juk Šiaulių bankas perėmė ne tik turtą ir įsipareigojimus, bet ir klientus, kurių lėšos trims savaitėms buvo įšaldytos – taigi daugeliui jų reikėjo skubios mūsų pagalbos, verslo klientams reikėjo atnaujinti finansavimą.
Juokaujant galima sakyti, kad „per vieną naktį dideli užaugom”. Pagal turtą ir indėlius esame 4-as ar 5-as bankas Lietuvoje.
Šiaulių bankas tapo gerokai reikšmingesniu ir didesniu rinkos dalyviu, tai kelia mums daug reikalavimų ir suteikia naujų galimybių.
O dėl užsienio – mūsų tikslas dirbti Lietuvoje ir Lietuvai, būti stipriu lietuvišku banku, kuris taps atsvara užsienio kapitalo bankams.
Mūsų pasirinkimas finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą nesikeičia – ir toliau tai bus prioritetinė, jau trečią veiklos dešimtmetį Šiaulių banko puoselėjama sritis.
Esame tradicinis klasikinis bankas: priimame indėlius iš gyventojų ir skoliname smulkiesiems bei vidutiniams verslininkams Lietuvoje. Būtent toks veiklos modelis laikomas saugiausiu, nes paskolų portfelis labai gerai diversifikuotas.
Apie Šiaulių banką
Šiaulių bankas veiklą pradėjo 1992 metų vasario 4 dieną. 2005 metais didžiausiu banko akcininku tapo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
2012 metų pabaigoje Šiaulių bankas turėjo 56 skyrius, o perėmus dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų Šiaulių banko padalinių tinklas 2013 metų pradžioje išsiplėtė iki 77 skyrių, veikiančių 36 Lietuvos miestuose.
Šiaulių bankas nuolat aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomuose verslo skatinimo projektuose, daugiabučių namų atnaujinimo programoje, finansuoja savivaldybių bei regioninius projektus, bendradarbiauja su užsienio finansų institucijomis.
Įgyvendindamas Europos investicijų fondo mikrofinansų priemonę „Progress”, nuo 2011 metų Šiaulių bankas teikia mikrokreditus labai mažoms bei individualioms įmonėms ir verslininkams. Ypač palankiomis sąlygomis mikrokreditai teikiami moterims verslininkėms.
2010 metais Šiaulių bankas tapo pirmuoju Europos investicijų banko finansiniu partneriu Lietuvoje, naudojančiu JESSICA finansinį instrumentą, skirtą darnių miestų plėtros projektų investicijoms skatinti. Šiuo metu Šiaulių bankas yra daugiausia paraiškų dėl kreditavimo pagal JESSICA programą patvirtinęs bankas.
