„Recesijos, kurios prasideda finansų sektoriuje, būna ilgos ir skausmingos. Iki 2007 metų krizės, 20 metų sparčiai augo bankų lėšos. Finansų sektorius augo nepriklausomai nuo palyginti kuklaus šalių ekonominio augimo“, - kalbėjo britų ekonomistas seras Howardas Daviesas.
Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusioje viešoje paskaitoje H. Daviesas kalbėjo apie tai, kodėl pasauliui iki šiol nepavyksta įveikti ekonominės krizės.
Ekonomistas pastebėjo, kad viena iš esminių finansų sektoriaus problemų – bankininkų algos ir premijos – po krizės niekur nedingo.
„Pasaulyje yra tik viena profesija, kurios darbuotojai gauna didesnę pelno dalį. Tai – futbolo klubai. 2007 metais, prasidėjus ekonomikos smukimui, banko „Goldman Sachs“ vadovui buvo išmokėtas 54 mln. dolerių metinis atlyginimas. Turbūt jis puikiai atliko savo darbą“, - ironizavo H. Daviesas.
Ekonomistas pastebėjo, kad sprendimo šiai problemai iš esmės nebuvo surasta iki šiol.
Šioks toks efektas buvo pasiektas viešinant bankininkų premijas, įvedant griežtesnį reguliavimą ir papildomus mokesčius.
Tačiau net ir kritusios 50 proc., Volstrito ryklių premijos išliko aštuonženklės.
Tai, kartu su „pernelyg didelis, kad kristų“ banko sindromu (taip vadinamas reiškinys, kai dideli bankai nebijo rizikuoti, žinodami, kad juos kritiniu atveju išgelbės valstybė) buvo ir išlieka pagrindiniai rizikos faktoriai pasaulio ekonomikoje.
Ragina pasvarstyti prieš įsivedant eurą
Prieš prasidedant viešai sero H. Davieso paskaitai, jis susitiko su grupe žurnalistų, tarp kurių buvo ir atstovas iš portalo lrytas.lt. Pateikiame portalo skaitytojams įdomiausias pokalbio ištraukas:
- Kaip vertinate eurokomisaro Algirdo Šemetos siūlomą Finansinių sandorių mokestį?
- Toks mokestis pakenktų žmonėms, kurie niekuo neprisidėjo prie krizės sukūrimo. Jie bus baudžiami per indėlius, investicijų, pensijų kaupimo fondus.
Jei norima surinkti daugiau pajamų, tinkamiausias mokestis būtų bankų pelno mokestis. Nes bankai buvo finansų krizės centre, o jiems mokant tokį mokestį, mokesčio našta būtų paskirstyta žmonėms iš finansų sektoriaus.
Žinoma, politikams labai lengva siūlyti mokestį, kuris bus surenkamas kitoje šalyje. Apie 65 procentų Finansinių sandorių mokesčio būtų surenkama Londone.
Tai būtų tas pats, kaip pasiūlyti visai Europai mokėti „sūrio mokestį“, kurį mokėtų daugiausia Prancūzija, arba visiems mokėti „dešrelių mokestį“, kuris labiausiai prispaustų Vokietiją.
- Vokietijos ekonomika yra netoli statistinės recesijos ribos. Kaip tai galėtų paveikti Europos Sąjungą?
- Manau, kad dar bent kelis ketvirčius euro zona išliks recesijoje. Tai – viena priežasčių, kodėl Europos centrinis bankas (ECB) šią savaitę sumažino palūkanų normas.
Recesiją kuria tai, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos įmonės nežinojo ką daryti: ar tęsti savo pradėtą veiklą, ar laukti. Dauguma pasirinko laukimą. Dabar matome to politinio netikrumo atspindį investicinėje aplinkoje. Aš manau, kad euro zonos krizė dar nėra išspręsta. Dar reikia papildomo reguliavimo bankų sektoriui, geriau išvystyto saugumo mechanizmo, lengvesnio skolinimosi tarp šalių.
- Kaip manote, ar ECB dar mažins palūkanų normas?
- Na, kai atsiduri ties 0,5 proc. riba, nelabai yra ką daugiau mažinti. JAV ir Europoje būtų sudėtinga įvesti neigiamas palūkanas, nes abiejose sistemose yra gausu sutarčių ir įsipareigojimų, kurie prarastų savo prasmę, žengus tokį žingsnį.
- Kokias pagrindines Lietuvos bėdas įvardytumėte?
- Jūsų bėda yra žmogiškasis kapitalas. Jūs „eksportavote“ labai daug žmonių. Ypač jaunų. Manau, kad jei nerasite būdo juos susigrąžinti, tai bus didelė problema. Tai turėtų būti pagrindinis Lietuvos prioritetas. Žvelgiant į kitas sritis, turėtumėte ir toliau augti sparčiau už kitas Europos šalis, nors ir nebe taip sparčiai, kaip prieš krizę
- Europa bando gelbėtis iš krizės suteikdama daugiau galios centriniam bankui, bandydama kurti bankų sąjungą. Ar tai – tinkamas kelias?
- Šiuo metu vyksta kelis procesai. Viena vertus, yra mėginimai kurti bankų sąjungą, nors ir per silpni. Kita vertus, šiuo metu Europos finansų rinka iš esmės pradeda vis labiau išsiskirti. Jei patikrintumėte, kaip vienos Europos šalys skolina kitoms, pamatytumėte, kad skaičiai – labai maži.
Iš esmės visi bankai atsitraukė į savo „namų“ rinkas ir veikia tik jose. Manau, kad jie tęs tokią elgseną, nebent euro zona sugebės atgauti bankų pasitikėjimą ir imsis reikiamų veiksmų. Jei decentralizacija tęsis toliau, euro zona subyrės. Patikėkit, jūs to nenorėtumėte. Tai sukurtų ekonominį chaosą labai ilgam.
Įvairiose Europos šalyse veikia kraštutinių pažiūrų partijos, kurioms yra politiškai naudinga kurstyti žmones prieš euro zoną. Nors dėl to jos gali susikrauti politinius dividendus, tačiau šalių ekonomikoms tai būtų labai nenaudinga.
- Ar Lietuvai reiktų stengtis kuo greičiau įstoti į euro zoną?
- Krizė mus išmokė vienos pamokos: šalys, kurios prisijungė prie euro zonos – Italija, Graikija, Ispanija – galvojo, kad įsivedusios eurą jos gali atsipalaiduoti. Jų pinigų nebebuvo galima devalvuoti, joms neliko spaudimo prižiūrėti valstybės skolos.
Jei tai palygintume su paradu, tai šios šalys nusprendė nueiti ant šaligatvio parūkyti ir išgerti alaus, kol Vokietija žygiavo toliau.
Šių šalių konkurencingumas labai sumenko – graiko darbas kainavo maždaug trečdaliu brangiau, nei vokiečio.
Prieš prisijungdami turite pamąstyti, ar prisijungę prie euro zonos sugebėsite prilygti Vokietijos augimui? Jei jums pavyks konkuruoti su centrine Europos ekonomika, tuomet jums reikia tai daryti. (Įsivedę eurą – Red.) gautumėte ekonominės ir politinės naudos. Tačiau pirma pagalvokite, ar pajėgsite žygiuoti Vokietijos parade.
* * *
Seras Howardas Daviesas - ilgametis Londono ekonomikos mokyklos direktorius (2003-2011), taip pat yra daugiau nei šešerius metus vadovavęs Jungtinės Karalystės finansų priežiūros tarnybai (FSA), buvęs Anglijos banko valdytojo pavaduotojas bei Britų pramonės konfederacijos generalinis direktorius.
Šiuo metu Seras Howardas Daviesas yra Paryžiaus politikos mokslų instituto (Science Po) profesorius, Britanijos vyriausybės „Airport policy review“ komisijos ir „Phoenix“ draudimo grupės valdybos pirmininkas.
Seras H. Daviesas yra parašęs knygų ekonomikos bei finansinių rinkų reguliavimo temomis. Jo naujausia knyga, analizuojanti finansų krizės priežastis, buvo išleista 2010 metais
