Per susitikimą su premjeru antradienį R. Dargis nepailsdamas pasakojo, kokiose srityse Lietuva atsilieka nuo savo kaimynių Latvijos ir Estijos.
Pateikti duomenys rodo, kad kitoms Baltijos šalims sprendžiant savo problemas, Lietuvos situacija nesikeičia ar net prastėja.
„Pastaruoju metu Lietuvos verslo aplinka ne progresuoja, o regresuoja. Nenoriu, kad galvotumėte, jog tai – priekaištas Vyriausybei. Tai yra objektyvus tarptautinių institucijų vertinimas“, - antradienį kalbėjo R. Dargis.
Mokesčiai: vieni vertina kaip itin mažus, o kitiems – nepakeliama našta
Nors pirmadienį buvo pranešti Europos Komisijos duomenys, kurie nurodė, kad Lietuvoje mokesčiai – mažiausi, R. Dargis pastebėjo, kad tai galioja tik fiziniams asmenims.
Kai darbdaviui papildomai reikia sumokėti „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokesčius, tuomet darbo jėga pasirodo ne tokia ir pigi.
Dėl didelių mokesčių verslininkai neišgali konkuruoti su nelegaliais uždarbio būdais – jie tiesiog nepritraukia naujų darbuotojų.
„Iš bedarbių gretų sunku grįžti į darbo rinką. Kalbėjau su Mėsininkų asociacijos atstovais. Jie sakė, kad neįmanoma rasti žmogaus – bedarbis paskaičiuoja savo pašalpą, savo iš kitur gaunamus pinigus ir užsiprašo tokios algos, kokios darbdaviai nepajėgia sumokėti“, - sakė pramonininkų prezidentas.
Provincijoje karaliauja korupcija
Lietuvai sunku pritraukti investicijų ne tik dėl didžiausios regione biurokratinės naštos verslui. Pagalius į ratus kaišioja ir klestinti korupcija, kuri itin akivaizdi Lietuvos regionuose.
„Kitų šalių ambasadoriai kalba su savo verslininkais, ir visi be išimties pabrėžia korupcijos problemą. Kas dedasi savivaldybėse? Ar iš tikro ten parengta dirva investicijoms, ar yra reguliuojančios institucijos?
Aš tuo nesu tikras. Investuotojas ateina į savivaldybę, jo paprašo susimokėti, jis pasako: „Ačiū, viso gero“ ir išvyksta. Kol tai tęsis, tol girdėsime tik kalbas, kad norime investuoti, bet nieko nevyks“, - kalbėjo R. Dargis.
Planų yra, pinigų – ne
R. Dargis pabrėžė, kad eksportuojančios Lietuvos įmonės gali greit pasiekti natūralias augimo lubas ir be papildomų investicijų iš išorės laukia augimo sulėtėjimas.
„Finansinių paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra prasčiausias regione. Apskritai rinkoje dominuoja skandinavų bankai – jie yra atsargūs, rezervuoti, iki šiol finansų rinkoje vyksta susitraukimas. Pinigų kiekis Lietuvoje mažėja“, - sakė R. Dargis.
Apie 78 proc. Lietuvos bankų sektoriaus yra skandinaviško kapitalo.
Kad Skandinavijos bankai nenoriai kalba apie investicijas Lietuvoje, pripažino ir premjeras.
„Lietuvos bankui turi būti iškelta užduotis, kad kuo greičiau toks požiūris pasikeistų. Švedijoje susitikę su SEB ir „Swedbank“ vadovais jie bando pasakyti, kad (Lietuvoje) yra rizika, yra neaiškumas“, - per susitikimą kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
