Kazino steigimui Kipre iki šiol itin prieštaravo nemažos įtakos šalyje turinti ortodoksų bažnyčia. Ji pasiaukojo ir krizės akivaizdoje, perleidusi teisę valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą valstybei. Tačiau vien materialinės aukos gali būti per maža, rašo „Spiegel.de“.
Mat šalies prezidentas N.Anastasiadis aiškiai pareiškė, kad valstybė ieško kelio iš krizės, todėl jokių tabu nebus: pietinėje salos dalyje ketinama įteisinti lošimo namų veiklą. Tiesa, pagal dabartinį planą, juos turėtų valdyti valstybė.
„Kipro ekonomiką būtina kuo greičiau stiprinti. Todėl ateityje neatsisakysime pajamų iš kazino“, - sakė šalies vadovas. Jis taip pat užsiminė apie galimą nulinį mokesčio tarifą, jei Kipre investuojamas čia uždirbtas pelnas.
Viduržemio jūros salos prezidentas atskleidė dar keletą ateities vizijų. Anot vienos, ketinama neformaliai sutarti su vietos darbdaviais, kad mažiausiai 70 proc. darbuotojų būtų kipriečiai, o atvykėlių liktų tik iki 30 proc.
Tai labiausiai kirstų ne Europos Sąjungos piliečiams, mėgstantiems uždarbiauti Kipre. Skaičiuojama, kad tokių atvykėlių, kurie prižiūri namus, vaikus ar dirba statybose, saloje yra apie 100 tūkst. Daugiausia – iš Filipinų, Indijos ir Šri Lankos.
Kaip į tokias valdžios užmačias žiūri vietos dvasininkai, kol kas neaišku. Tačiau sekmadienio liturgijos metu ortodoksų vyskupas Chrizostomas pripažino, kad nemaža dalis kipriečių gyvena skurdžiai, tik nenori to pripažinti.
Todėl bažnyčios tarnai paraginti visiems, kurie ko nors stokoja, padėti anonimiškai, kad nebūtų pažeistas žmonių orumas.
Chrizostomas taip pat pažadėjo, jog bažnyčia stengsis sukurti kuo daugiau darbo vietų, kad „į žmonių veidus vėl grįžtų šypsenos“.
