Ketvirtadienį susitikę visų trijų Baltijos šalių finansų ministrai aptarė šalių ekonominę padėtį. Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai turėjo progą paklausti esto – tai koks gyvenimas ten, euro zonoje?
„Estija gali daug pasakoti apie buvimą euro zonoje ir džiugu, kad Lietuva rodo norą įstoti į šią zoną. Yra daug praktinių smulkmenų, kuriomis galime pasidalinti, papasakoti apie privalumus ir trūkumus. Galiu pasakyti, kad (būti nariu,- red.) yra beveik vieni privalumai, tad mano kolegos (Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai,- red.) daro teisingą dalyką“,- ketvirtadienį po pasitarimo kalbėjo Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas pastebėjo, kad Kipro ar kitų euro zonos narių problemos nereiškia, kad reiktų laukti ir svarstyti, prieš stojant į euro zoną.
„Mes negalime laukti labai labai gerų metų. Galbūt ši situacija tęsis labai ilgai. Mes negalime būti išrankūs, kaip itin turtingos Skandinavijos šalys, kurios gali laukti“,- sakė A. Vilkas.
Anot A. Vilko, Latvijoje po truputį pradeda augti palankumas euro įvedimui. Tam įtakos turėjo ir jau pradėta visuomenės informavimo kampanija.
Estijos finansų ministras pasakė, kad laikas įsivesti eurą iš tiesų gali būti netinkamas – esą reikėjo į euro zoną įstoti anksčiau.
„Kas sakė, kad laikas tinkamas? Turėjote įstoti anksčiau, bet tai nebuvo įmanoma. Visi esame pažadėję įsivesti eurą kuo greičiau“,- sakė J. Ligis.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius įvardijo ir politinius euro įsivedimo privalumus - J. Ligio žodžiais tariant, atsidurti ten, kur priimami tikri sprendimai.
„Politiniai pliusai - esame Europos Sąjungos nariai, tačiau, kaip pastebėjo J. Ligis, atsidurti už to tikro stalo, už kurio priimami tikri sprendimai ir dalyvauti tame sprendimų priėmime, man atrodo, visoms Baltijos šalims būtų labai naudinga“, - teigė R. Šadžius.
Finansinis saugumas kainuos
Primename, kad pirmadienį televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ R. Šadžius teigė, kad euro įvedimas Lietuvai kainuos mažiau nei 50 milijonų litų, įskaitant ir visuomenės informavimo kampaniją. Taip pat reiktų investuoti dar 800 mln. litų Lietuvos finansiniam saugumui garantuoti.
„Mes turėtume iš karto įnešti savo indėlį į Europos stabilumo mechanizmą. Tas indėlis, jį galima dabartinėmis kainomis įvertinti apie 800 mln. litų“, - sakė R. Šadžius. - Bet tai taip pat būtų ne išlaidos, o investicija į visos euro zonos saugumą. Tam tikras draudimo polisas, kadangi tuo fondu ir mes patys, esant reikalui, jeigu kažkas nenumatyto atsitiktų, galėtume pasinaudoti“.
Lenkija planuoja rengti referendumą
Nors Lenkija privalo įsivesti eurą, kad nebūtų nustumta į Europos ekonomikos periferiją, premjero Donaldo Tusko vyriausybė atidėjo praktinius žingsnius dėl euro įvedimo iki visuotinių 2015 metais.
Lenkijos konservatyvioji opozicija euro įvedimui nepritaria, o vyriausybė neturi dviejų trečdalių daugumos parlamente, reikalingos priimti konstitucijos pataisai, kuri leistų pereiti prie euro.
R. Šadžius, paklaustas, kodėl Lietuvoje neorganizuojamas referendumas dėl euro įvedimo, tvirtina, jog jis teisiniu požiūriu nėra būtinas.
„Lietuvoje referendumas nėra būtinas teisiniu požiūriu, kadangi mes visi 2003 m. balsavome referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, o įstoję pasirašėme sutartis, kuriose yra aiškiai užfiksuotas mūsų įsipareigojimas prisijungti prie bendrosios pinigų sąjungos tuomet, kai atitiksime ekonominius kriterijus“, - ketvirtadienį po trijų Baltijos šalių finansų ministrų susitikimo pažymėjo jis.
Vis dėlto R. Šadžius akcentavo visuomenės teisę būti informuotai - gauti išsamią, objektyvią ir nešališką informaciją apie tai, kas yra euras, kokie jo įvedimo privalumai, bei kaip funkcionuoja euro zona.
