Jis nusistebėjo valdančiosios daugumos lyderių teiginiais, neva
ji per pirmą šimtą dienų tariamai padarė daugiau nei ankstesnioji
per ketverius metus.
„Nesinori rimtai reaguoti į tokius savigyros persistengimus ir
tokios naujosios mitologijos apie didelius nuveiktus darbus kūrybą,
todėl premjerui besiilsint pasinaudosiu laisvalaikiu mėgstamos
žiūrėti laidos „Mitų griovėjai“ pavyzdžiu ir pabandysiu vieną iš
mitų detaliau panagrinėti“, - sakė A. Kubilius, detaliai
išanalizavęs šilumos ūkio pertvarką, pereinant nuo brangių dujų
prie pigesnio biokuro deginimo 2009-2012 metais.
„Iš Premjero pasisakymų galima buvo suprasti, kad tokioje
šilumos ūkio pertvarkoje į biokuro naudojimą iki šiol nieko
nepadaryta, ir todėl premjero atrasti 40 mln. litų iš ES lėšų,
kurie bus skirti biokuro katilų statybai, yra tiesiog pirmas
žingsnis į Premjero brėžiamą revoliucinę šilumos ūkio pertvarką.
(...) Mūsų Vyriausybė 2008-2012 metais dėjo daug pastangų, kad iš
ES fondų būtų skirta žymiai daugiau lėšų biokuro katilams įrengti.
Tokių pastangų dėka per 2009-2012 metus iš viso biokuro diegimui
įvairiose katilinėse Vyriausybė šioje finansinėje perspektyvoje iš
Sanglaudos fondų skyrė 255,2 mln. litų, dar 38 mln. litų skirta iš
Klimato kaitos programos lėšų, tai yra beveik 300 mln. litų,
vietoje ankstesnės Vyriausybės numatyto tik 100 mln. litų“, - sakė
opozicijos lyderis, pateikęs ir daugiau faktais grindžiamų tokios
pertvarkos įrodymų.
Pasak jo, iš viso panaudojus ES fondų ar Klimato kaitos
programų lėšas 2009-2012 m. buvo įrengta 515,8 MW galios biokuro ir
27 MW galios biodujų katilų.
A. Kubiliaus teigimu, naujos Vyriausybės skiriami 40 mln. litų
papildomų ES lėšų yra gera tąsa anksčiau pradėtų darbų, bet nėra
kažkas ypatingai naujo ar didingo.
„2012 metų pabaigoje daugiau kaip pusė šilumos iš biokuro buvo
gaminama pusėje visų šalies savivaldybių, o įgyvendinus visus dar
2012 metais pradėtus biokuro diegimo projektus tokių savivaldybių
jau bus apie 60 nuošimčių. Tai reiškia, kad perėjimas prie biokuro
jau yra įvykęs didžiojoje Lietuvos dalyje. Didžiausios su šiluma
susijusios problemos yra Vilniuje, kuriame šiandieninė šilumos
tiekimo monopolija visaip priešinasi konkurencijai“, - sakė A.
Kubilius.
Jo nuomone, šilumos gamybos perėjimas prie biokuro dar
nereiškia, kad šilumos kaina bus maža.
„Antai Biržų savivaldybėje,
kurioje 75 nuošimčiai šilumos gaminama iš biokuro, kaina už šilumą
yra viena aukščiausių Lietuvoje, o perkamo biokuro kaina didesnė
nei dujos kainuoja Visaginui. Todėl šiuo metu ne mažiau svarbus
uždavinys nei perėjimas prie biokuro yra įgyvendinti sistemines
pertvarkas šilumos ūkyje, kurios neleistų šilumos tiekėjams
piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi ir kurios didžiuosiuose
miestuose sukurtų sąžiningos konkurencijos šilumos gamyboje
sąlygas“, - mano Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius.
