Pats mažiausias paršiukas, vardu Estnufas, buvo įžvalgiausias ir sumaniausias. Jis dar 2002 metais pradėjo statytis tvirtą mūrinį namą, kad galėtų pasislėpti nuo ateisiančios žiemos speigų.
Išties Estijos biudžetas visus šešerius ekonominio pakilimo metus (2002–2007-aisiais) buvo perteklinis, o valstybės skola 2007-aisiais buvo pati mažiausia visoje Europos Sąjungoje – tesiekė 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kadangi turėjo tvirtą namą, Estnufas nusprendė ekonominę žiemą įveikti savo jėgomis. Litnifas ir Latnafas – priešingai - nesuko per daug sau galvos dėl atslinksiančios žiemos ir gyveno šia diena, džiaugėsi klestinčios ekonomikos teikiamomis gėrybėmis.
Atėjusi ekonominė žiema abu paršelius užklupo visiškai nepasiruošusius. Litnifas ir Latnafas pasirinko skirtingus kovos su ekonomine krize būdus.
Latnafas, supratęs situacijos sudėtingumą ir pripažinęs praeities klaidas, paprašė tarptautinės pagalbos, o Litnifas, didžiausias ir išdidžiausias paršelis, nusprendė viską daryti savo jėgomis.
Tarptautinis valiutos fondas laikinai paskolino Latnafui medinį namelį mainais už pažadą, kad jis ims pavyzdį iš Estnufo ir kitą kartą gerokai anksčiau pradės ruoštis ateinančiai ekonominei žiemai.
Litnifas nusprendė paskubomis susiręsti šiaudinę trobelę, nes, visų didžiam nusivylimui, neturėjo pasistatęs mūrinio namo kaip Estnufas ir atsisakė pasiskolinti medinį namelį iš tarptautinių partnerių kaip Latnafas.
Vis dėlto dėl mūsų eksportuotojų ir diržus labiausiai iš visų Baltijos valstybių susiveržusių darbuotojų Lietuva sugebėjo išgyventi ekonominę žiemą šiaudinėje trobelėje ir šiuo metu yra geriausiai iš visų Baltijos valstybių pasiruošusi ekonominiam pavasariui.
Išties, įvertinus pagrindinius tvaraus ekonomikos augimo rodiklius, Lietuvos ekonomika šiuo metu turi geriausias ateities ekonomikos augimo perspektyvas. Nuo mūsų labai nedaug atsilieka Estija, o Latvija užtikrintai užima paskutinę, trečiąją, vietą.
Didžiausios Lietuvos stiprybės yra sparčiai augantis eksportas, subalansuota užsienio prekyba bei santykinai žemas privataus sektoriaus įsiskolinimas.
Didžiausios Lietuvos silpnybės yra vis dar per aukštos, lyginant su gyventojų pajamomis, būsto kainos, nedarbo lygis ir sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje kylančios paslaugų ir produktų kainos (dėl konkurencijos trūkumo ir aukštų reguliuojamų kainų).
Lietuvos ekonomikos augimą taip pat stabdys didelė viešojo sektoriaus skola, kuri jau šiais metais taps didesnė negu Latvijos. Padalinus valstybės sektoriaus skolą visiems gyventojams po lygiai, Estnufo namo gyventojams reikėtų susimokėti po 4,8 tūkst. litų, Latnafo namo gyventojams - 14,6 tūkst. litų, Litnifo - 17,2 tūkst. litų
Kitas didelį nerimą keliantis Lietuvos trūkumas yra sąlyginai žemas investicijų, ypač užsienio, srautas. Čia galėtume pasimokyti iš Estijos, kuri puikiai sugeba pasireklamuoti ir save parduoti užsienio investuotojams, todėl vienam estui tenka 36,6 tūkst. litų užsienio investicijų, o vienam lietuviui – tik 13,5 tūkst. litų.
