Užtat jei vogsi iš buto Kaune, kurio kaimynystėje gyvena išgeriantis keturiasdešimtmetis, pasisaugok – grobiu gali tekti ir pasidalinti. Ką gi – lieka išdidžiai iškėlus galva pasidžiaugti piliečių tolerancija alternatyvių uždarbių ieškantiems tautiečiams, pasigirti toliaregiais senoliais, sugalvojusiais tokias patarles, kaip „kaimynas kaimynui – ne draugas“ ir… apsidrausti savo turtą. Tegyvuoja Lietuvos daugiabučiai – saugiausia erdvė vagims!
Du mėnesius - nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. vasario - vykęs draudikų eksperimentas parodė, kad lietuvis lietuviui jei ir ne vagis, tai bent jau labai prastas sargas. Eksperimentui iš savanorių buvo „pasiskolinti“ butai penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ten įsikūrę stebėtojai fiksavo, kaip elgiasi kaimynai, išvydę praviras buto duris, nesaugiai paliktus daiktus bei svetimus žmones kaimyno bute.
Kiekviename mieste keturias dienas buvo stebimi keturi ir pigiuose, ir prestižiniuose rajonuose esantys butai (iš viso – 20 butų, 20 dienų). Kaip manote, kur buvo saugiau? Teisingai – saugu buvo visur! Vagims.
„Iš anksčiau darytų apklausų žinome, kad žmonės, įsitikinę, jog jų kaimynai tikrai padėtų apsaugoti turtą vagystės atveju. Tačiau mūsų eksperimento rezultatai parodė, kad daugeliui net nerūpi, kodėl kaimyno durys pravertos, kas vyksta už jų. Net ir pamatę nepažįstamą asmenį kaimyno bute, gyventojai nesivargino pranešti policijai ar buto šeimininkui“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir rinkodaros departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.
Kaimynu nesijaučiu, bet kaimynu tikiu!
Tokių gražių rezultatų nesitikėjo net patys vagys. 59 proc. apklaustų įkalinimo įstaigų gyventojų nurodė, kad vagystei kaimynai gali sutrukdyti. Juk žmonės, kurie giriasi, kad atrakinti šarvuotas duris trunka 3-5 minutes, o paprastoms pakanka ir dviejų, atrodo, nėra tokie jau naivūs.
Beje, tie patys vagys išdavė, kad geriausia vogti paprastą dieną darbo valandomis. Tokį laiką nurodė 62 proc. nusikaltėlių. Ir teisingai – jie juk irgi „dirba“, tad kam vargti viršvalandžius, jei nakties metu prie grobio gali gauti nebent guzą nuo beisbolo lazda mojuojančio pabudusio turto savininko.
O tautiečiai įsitikinę, kad jiems nesant jų butą kaimynas saugos lyg Cerberis. 81 proc. porina, kad išvydę vagystę draugiški kaimynai puls skambinti policijai. 54 proc. tiki, kad paskambins tiesiai jiems, kiti svajoja, kad pradės šaukti ir sukvies visuomet padėti pasiryžusius kitus laiptinės gyventojus ir t. t.
Iš tiesų labai graudu, kad tokius draugiškus ir mielus lietuvius kaimynai taip nuvilia. Kalbame ne apie latvius, baltarusius ar lenkus, o apie tuos, kuriuos savo laiptinėje sutinkame kiekvieną dieną, tuos, su kuriais, anot apklausų, taip bičiuliaujamės. Juk draugiškus santykius su kaimynais palaiko net trečdalis apklaustų lietuvių! Tačiau likę niekingi du trečdaliai, kurie su kaimynais visai nebendrauja ar pakalba nebent esant reikalui, negailestingai griauna statistiką ir visų šalies piliečių viltis.
Na, gerai, tik 2 proc. prisipažino, kad kaimynų nepažįsta. Tačiau vis tiek nesuprantama, kaip galima viltis, kad kaimynas paskambins, jei nežinai nei jo vardo, nei jo telefono?
Tyrėjai į eksperimentą išsiruošė susipažinę su tokiomis kaimynų viltimis ir vagių mintimis. Deja, pasaloje praleidę 183 valandas ir per tą laiką laiptinėse pamatę 303 praeivius, jie gavo teigiamą atsakymą tik į du klausimus: 1. Lietuvių patarlės apie kaimynus nemeluoja. 2. Viltis tikrai - kvailio motina.
Svetimame bute? Nepažįstami? Gerai, nes galvojau, kad vagys…
* * *
Kaunas, Draugystės g. Keturiasdešimtmetė moteris lipa laiptais žemyn. Pamačiusi praviras buto duris stabteli, įtariai prieina arčiau ir klausia:
„Ar čia kas nors yra?“
Pamačiusi viduje esantį žmogų pasitikslina, ar viskas gerai:
„Durys atidarytos, pagalvojau – gal vagys?“
Gavusi patvirtinimą, kad viskas gerai, uždaro duris ir patenkinta nueina.
* * *
Vilnius, Gerosios Vilties g. 65-70 metų greta sekamo buto gyvenanti senutė keliskart eidama pro praviras duris vis piktinasi, kad jos trukdo praeiti. Galiausiai užeina paklausti, kas čia vyksta. Stebėtojo paaiškinimas, kad butas vėdinamas, visiškai patenkina niekada to žmogaus nemačiusią senutę.
Vėliau, stebėtojo paklausta, kodėl nieko nedarė, nustemba:
„Taigi pasakėte, kad vėdinate butą. Tik sūnui kilo įtarimų, kad gali būti vagys. Bet aš kaimynų veidų nežinau, mes nebendraujame.“
* * *
Panevėžys, Klaipėdos g. Iš gretimo buto išeina moteris su vaiku. Į praviras duris nereaguoja. Po gero pusvalandžio abu grįžta.
„Mama, žiūrėk, durys atidarytos“, – atkreipia dėmesį vaikas.
„Neik“, – atsako mama ir nė nežvilgterėjusi į kaimynų buto vidų uždaro duris.
* * *
Šiauliai, Kauno g. Iš priešais esančio buto išeina du 60-70 metų amžiaus kaimynai. Pasvarstę, kodėl atviros durys, kyšteli galvą vidun, pamato ten žmogų ir nieko nepasakę nueina savo reikalais.
Vėliau vienas jų kelis kartus dar praeina pro butą atviromis durimis ir jas uždaro. Galiausiai, matyt, neapsikentęs, vėl įkiša galvą ir pasiteirauja, kodėl durys praviros. Stebėtojas ramiai atsako, kad butas vėdinamas. Senukas supratingai linkteli ir draugiškai pasako, kad jaudinasi, ar viskas gerai.
Dar po kelių valandų kiti žmonės laiptinėje ima aptarinėti, kodėl praviros durys. Tas pats paslaugus senukas juos nuramina – nieko čia blogo, žmonės butą vėdina.
* * *
Jei netyčia pagalvojote, kad tai - išskirtinio kaimynų nedraugiškumo pavyzdžiai, skubame jus nuraminti – taip reagavo aktyvioji gerųjų ir įžvalgiųjų kaimynų mažuma. Taip, taip, šie laiptinių didvyriai priklauso tai 17 proc. kaimynų, kurie vienaip ar kitaip sureagavo ir ėmėsi bent šiokių tokių veiksmų, galinčių paveikti vagių elgesį. Tiesa – tik labai bailių vagių.
Aktyviausių kaimynų veiksmai apsiribojo durų uždarymu ir net smalsiausius visiškai patenkino vienas iš penkių standartinių atsakymų: „Viskas gerai“, „Ačiū už rūpestį“, „Pamiršau uždaryti duris“ ir jau kultinis „Vėdinamos patalpos“.
Smagu, kad ši mažuma po to, kai kaimynų patalpos būtų galutinai „išvėdintos“ nuo viso turto, galbūt bent jau galėtų bendrais bruožais nusakyti vagies išvaizdą. Tuo pat metu 23 proc. praeivių tik trumpam stabtelėjo prie pravirų durų, o 59 proc. (šeši iš dešimties) visiškai nieko nepastebėjo.
Užtat stabtelėję savo poelgį sugebėjo motyvuoti. 50-metis kaunietis aiškino galvojęs, kad tai nauji nuomininkai, 70-metis vilnietis buvo įsitikinęs, kad vagys tuštindami butą duris užvertų, 25 metų vilnietė išvis nebuvo linkusi tikėti vagių teorija: „Dieną niekas nevagia, man atrodo.“
Neanalizuosime dabar, ką reikia daryti, kai kankina „atrodymai“, nedejuosime dėl žmonių susvetimėjimo, kaimynų dvasios nebuvimo. Net nepriminsime, kad gyvenant daugiabučiame name džiaugtis degančiu kaimyno butu yra kiek kvailoka. Priminsime tik faktą – iš 303 praėjusių pro praviras duris nė vienas nepadarė to, ko iš jų būtų tikėjęsi kaimynai (aišku, ko ir patys būtų tikėjęsi iš kaimynų).
Taigi, džiaukitės vagys, saugos tarnybos ir draudimo bendrovės, - kaimynai už jus!
Saugiausias kaimynas – pensininkė iš Šiaulių
Oi, nesidžiaukite, gerbiamos feministės – moterys ir vyrai aktyvių veiksmų ėmėsi lygiai taip pat retai. Tiesiog moterys pasirodė kiek pastabesnės už vyrus ir dažniau stabtelėdavo prie pravirų durų.
Oi, klaikite arogantiškieji Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai – labiausiai miestiečiais save laikantys (ir „portugalais“ kitų vadinami) šių didmiesčių kaimynai patys abejingiausi Lietuvoje. 64 proc. vilniečių ir 62 proc. klaipėdiečių nieko nepastebėjo, o aktyvių veiksmų ėmėsi tik 8 proc. šių miestų gyventojų. Tiesa, laimi vis tiek Klaipėda – ten bent jau nė vienas kaimynas nemėgino buto apvogti. Vilniuje keistų veiksmų ėmėsi 1 proc. gyventojų.
Oi, tik nereikia, gerbiami kauniečiai, badyti pirštais Vilniaus. Taip, jūsų mieste aktyvių teigiamų veiksmų ėmėsi net 21 proc. kaimynų. Deja, būtent Kaune aktyviausi buvo ir neigiamų veiksmų šalininkai. Čia kaimynų turto gviešėsi net 3 proc. laiptinės praeivių.
O štai Šiauliai pagaliau gavo galimybę didžiuotis ne tik dviračiais, treningais ir pergale Saulės mūšyje. Paaiškėjo, kad šis miestas Lietuvoje – pats kaimyniškiausias. Čia net 44 proc. kaimynų aktyviai domėjosi, kas vyksta už atvirų durų, neatsirado nė vieno piktavalio ir tik 34 proc. nepastebėjo nieko keisto. Valio Šiauliams!
Beje, Panevėžys šį sykį niekuo neišsiskyrė, tad visos tos kalbos apie nusikaltėlių miestą…
Jei tarp vyrų ir moterų veiksmų skirtumų buvo mažai, jaunuoliai ir senukai elgėsi labai skirtingai. Aktyviausi buvo vyresni nei 56 m. kaimynai. Tiesa, dažniausiai jų aktyvumas pasireiškė trukdančių durų užvėrimu. Žmonės iki 35 metų yra arba abejingiausi, arba akliausi (kenkia tas kompiuteris regėjimui, tikrai kenkia). Bjauriausi 45-55 metų amžiaus kaimynai – abejingi, kaip jaunuoliai, užtat labiausiai linkę imtis įtartinų veiksmų.
Beje, staiga supratau, kad kiek suklydome teigdami, jog saugiausia gyventi šalia senutės Šiauliuose. Išties saugiausia gyventi Šiauliuose šalia kelių kartu gyvenančių senučių. Mat einantys keliese žmonės reagavo kur kas aktyviau, negu praėję pro butą po vieną. Tiesa, vėlgi – kas mums iš tos reakcijos, kas iš tos garbės, jei kaimynai neskambins, o tiktai burbės?
Niekai – nuosavame name dar blogiau!
Akivaizdu, kad pristatydami šį tyrimą draudikai troško pasiųsti aiškią žinutę – nuo vagies niekas nepadės, apsidrausk ir jausiesi geriau. Tiesa, vagys nurodė, kad labiausiai juos gąsdina namuose įrengta signalizacija, o mums kilo įtarimų, kad palikęs praviras buto duris žmogus gali ilgokai įrodinėti draudikams, jog neveikė išvien su vagimis.
Juolab, kad kompanijos draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas pats pasakė, kad palyginti su 2009 m. vagysčių sumažėjo 17 procentų. Na, gerai gerai, pavagiama suma išaugo, per praėjusius metus vagysčių aukoms įmonė išmokėjo 1,6 mln. litų.
Užtat butai apvagiami triskart rečiau negu nuosavi namai! Net 75 procentais. Na, gerai, pasirinkus brangiausią draudimą žadama atlyginti ir už sudaužytą fotoaparatą, ir už kavinėje pavogtą rankinę, ir už iš automobilio nugvelbtas slides, tačiau mokėti 1000 litų per metus? Nežinau. Mano kaimynai - žmonės malonūs, kultūringi, jei ką pamatys – tikrai įspės!
