Vieniems EP politikams sprendimas jungtis prie ne pačius geriausius laikus išgyvenančios euro zonos atrodė sveikintinas, kitiems – nesuprantamas.
Juolab, kad ir pačioje Latvijoje požiūris į eurą ne pats optimistiškiausias. Apie 30 proc. latvių pritaria vieningai europiniai valiutai, apie 33 proc. - ne. Panašiai tiek dar nėra apsisprendę.
„Centrinis bankas dar nepradėjo informacinės kampanijos. Bet artimiausiu metu dėsime visas pastangas, kad už eurą iki šios vasaros pasisakytų 50 proc. latvių“, - teigė finansų ministras A. Vilkas.
Jo manymu, gyventojų nuomonę padės pakeisti ir pačios euro zonos veiksmai. Esą, 17-oje šalių imtasi tokių pačių priemonių, kokios pačioje Latvijoje davė gerų rezultatų.
Euras problemų neišspręs
Tačiau matydami tokį visuomenės nusiteikimą ir euro zonos realijas, dalis EP narių Latvijos ryžto liko nesupratę.
„Skaičiai rodo, kad jūsų šalyje vis dar aukštas skurdo, nedarbo, ypač jaunimo, lygis. Esu įsitikinęs, kad euras šių problemų neišspręs. Tad kodėl norite jungtis prie euro zonos? Turiu abejonių, ar tai jums išeis į naudą“, - teigė vienas Graikijos politikas, siūlęs pasimokyti iš jo šalies klaidų.
Kiti aukštų Latvijos pareigūnų teiravosi, kodėl nuspręsta skubėti, ir, vos nuraminus vidaus krizę, pulti į neramią euro zoną.
Tačiau Latvijos finansų ministras teigė esantis tikras, jog bendra valiuta būtų sumažinusi šalyje jaustos krizės pasekmes.
„Esame maža ir atvira ekonomika. Krizės metus visą laiką buvome kritikuoti dėl fiksuoto lato kurso euro atžvilgiu. Visi tik ir manė, kad nesusitvarkysime ir devalvuosime nacionalinę valiutą.
Jei būtume turėję eurą, tokių problemų nebūtų kilę. Be to, mažai ekonomikai euras yra naudingas. Nenorime lauki x skaičių metų, kol euro zonos problemos bus išspręstos. Norime kartu jas spręsti“, - teigė A. Vilkas.
Jo manymu, būtent krizės suvaldymo pamokomis Latvija gali būti naudinga kitoms 17 vieningą valiutą turinčių šalių.
Be to, skirtingai nei daugelio senųjų ES narių, Latvijos ekonomika artimiausiu metu turėtų ne tik augti, bet tai daryti sparčiausiai visoj ES.
„Visai Europai dabar svarbus Latvijoje demonstruojamas augimas“, - teigė A. Vilkas.
Pasitiki savo ekonomika
Tiesa, dalis EP narių išliko kritiški. Neva, ekonominis augimas yra laikinas, o esminių problemų šalis dar nepajėgė išspręsti.
Politikus domino, kuo skiriasi prieš krizinis ir po krizinis Latvijos augimas.
„2004 – 2007 metais šalies ekonominį augimą lėmė statybos ir prekyba nekilnojamuoju turtu. Šiems sektoriams sustojus, smogė galinga krizė.
Tačiau dabar augimas labiau subalansuotas, stebimas tekstilės, transporto, telekomunikacijų ir kitose srityse. Esame tikri, kad tai tvarus reiškinys.
Be to, šalyje jau ėmė didėti atlyginimai. Tačiau ne po 20-30 proc. kaip buvo ekonominio bumo metu, o po kelis procentus, atsižvelgiant į produktyvumą“, - kaimynų ekonomikos stabilumu mėgino įtikinti šalies Centrinio banko vadovas.
Latvijos finansų ministras taip pat pabrėžė, kad puikūs ekonominiai rodikliai ir rekordinio mažumo infliacija yra ne sutapimas ar trumpalaikis reiškinys, o ateinančių dešimtmečių tendencijos.
„Atgavome rinkų pasitikėjimą ir patys tikime savo ekonomika“, - pabrėžė A. Vilkas.
Patarimas – galvoti patiems
Ekonominio atsigavimo tendencijas sveikino daugelis EP narių, o parlamentaras iš Rumunijos net klausė patarimo savo šaliai.
„Rezultatus garantuoja įvairių priemonių derinimas, struktūrinės reformos, efektyvumo didinimas, gera komunikacija.
Nešvaistykite laiko veltui. Būkite lankstūs. O lankstumą demonstruoja visos Baltijos šalys“, - sėkmės formulę mėgino išrasti Latvijos finansų ministras.
Plojimų EP salėje sulaukė Latvijos Centrinio banko valdytojo patarimas.
„Patys galvokite, nepasitikėkite vien Nobelio premijų laureatais, kurie tariamu mėnesių tikslumu prognozuoja tam tikrų šalių žlugimą“, - nukirto I. Rimševičius.
Kitą savaitę Latvija EK pateiks prašymą įvertinti šalies Mastrichto kriterijų atitikimą. Pagal juos infliacija šalyje turi būti ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
Šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės skola neturi viršyti 60 % BVP.
Latvija eurą tikisi įsivesti 2014 m.
Tiesa, neoficialiai kalbama, kad naujos euro zonos narės kandidatūra netenkina Prancūzijos. Esą, viena stipriausių Europos ekonomikų nepasitiki Latvijos ekonominiu stabilumu.
Be to, baiminamasi, kad tiek Latvija, tiek Estija euro klube palaikys vokišką drausmę ir taupumą, o ne pietietišką augimo skatinimą.
