„10 proc. BVP augimas, kaip buvo prieš krizę, jau rodė ekonomikos perkaitimą. Bet besivystančioms šalims 5 – 6 proc. metinis ekonomikos augimas būtų pageidautina. Galbūt tiek ir augtume, jeigu mūsų netemptų žemyn euro zonos ir pasaulio ekonomikos problemos“, - sakė R. Medaiskytė.
Lietuvai iki prieškrizinio ekonomikos lygio dar trūksta poros metų. „Finasta“ prognozuoja, kad Lietuva ir Estija prieškrizinį 2008 metų ekonomikos lygį pasieks 2014 metais, o Latvija dar vėliau.
Ekonomistus džiugina, kad Lietuvoje atsigauna mažmeninė prekyba ir vidaus vartojimas. Tai rodo, kad žmonės labiau pasitiki savo ilgalaike finansine situacija. Kita vertus, ekonomistus toks augimas šiek tiek stebina, nes šalyje tebėra didelis nedarbo lygis, tad ši tendencija gali prislopti.
Neslopsta kita tendecija – taupyti. Indėliai bankuose pasiekė rekordinį lygį ir nemažėja, nors jų palūkanos pastaruoju metu gerokai smuko.
Kita vertus, verslininkai šalies ekonomikos perspektyvas vertina kur kas atsargiau nei gyventojai. Investicijų į naujas technologija mažėja. Tai susiję ir su bankų nenoru skolinti ir su tuo, kad verslininkai į investicijas žiūri vis dar atsargiai.
„Jeigu būtų galima naujosios Vyriausybės paprašyti, kad nesugadintų šalies makroekonominių rodiklių. Vis dar maža Vyriausybės skola, gerokai atsiliekanti nuo Mastrichto kriterijų, mažas biudžeto deficitas, tvari plėtra, už tai gauname privalumų iš finansų rinkų. Mes tikrai skolintumėmės brangiau. Tai yra privalumas, kurio gerai būtų neprarasti ne tik iš principo, bet ir dėl narystės euro zonoje“, - sakė R. Medaiskytė.
Jos nuomone, Lietuvai euras būtų labai naudingas.
„Mes esame maža ekonomika. Jeigu būtume turėję eurą 2009 metais, būtume išvengę finansinio smūgio. Kuo valiuta patikimesnė, tuo mažesnė rizikos norma. Nebūtų tiek išaugusios palūkanos, būtų galima pigiau ir daugiau skolintis. Dėl to teko taip smarkiai . Iš esmės tai privalumas dėl ekonomikos stabilumo“,- tvirtino finansų analitikė.
