Europos Sąjungos komisaro Algirdo Šemetos stumiamas finansinių sandorių mokestis sulaukia vis daugiau pritarimo. Bankų apmokestinimui vakar pritarė Europos Parlamentas.
Ekonominę krizę sukėlė bankai, kuriuos gyventojų pinigais turėjo gelbėti valstybės, todėl laikas grąžinti skolą.
Anot finansinių sandorių mokesčio kūrėjų, įvedus naujas taisykles bus atlyginta žala. Tačiau kritikai teigia, kad kentės paprasti gyventojai.
Įtikinti net nereikėjo
Europos Komisijos mokesčių komisarui A.Šemetai Strasbūre ilgai kalbėti nereikėjo. Europos Parlamento nariai sutarė, kad bankus reikia priversti daugiau mokėti.
„Suma, kurią padengė valstybės narės, yra sunkiai suvokiama – 4,6 trilijono eurų. Tai mokesčių mokėtojų pinigai, kurių bent dalis turėtų būti grąžinta”, – „Lietuvos rytui” prieš balsavimą Europos Parlamente Strasbūre teigė eurokomisaras.
Regis, šie argumentai įtikino daugelį parlamentarų: 533 balsavo „už”, 91 – „prieš”, 33 – susilaikė.
„Šio mokesčio idėja nepatinka tik auksiniams berniukams, kurie pelnosi iš išvestinių finansinių sandorių. Mokestis netaps našta visiems”, – Strasbūre kalbėjo europarlamentarė iš Graikijos Anni Podimata.
Kodėl netaikomas PVM?
Anot eurokomisaro iš Lietuvos, bankai per mažai moka mokesčių į šalių biudžetą. A.Šemeta pažymėjo, kad finansiniams sandoriams netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Kai perkate vandenį, mokate PVM, o kai finansines paslaugas – ne. Tad mokesčių našta finansų sektoriui mažesnė nei kitiems”, – įsitikinęs eurokomisaras.
EK prognozuoja, kad per metus iš finansinių sandorių mokesčio bus surenkama 57 milijardai eurų. Palyginkime – šių metų Europos Sąjungos biudžetas sudaro 129 milijardus eurų.
Siūloma apmokestinti prekybą akcijomis bei obligacijomis mažiausiai 0,1 proc. tarifu. Europos Parlamento duomenimis, 64 proc. europiečių pritaria finansinių sandorių mokesčio įvedimui.
Skaičiavimai – skirtingi
Mokestis smogs ne bankams, o jų klientams, pavieniams investuotojams, pensijų fondams.
Taip teigė Vilniaus vertybinių popierių biržos „Nasdaq Omx” prezidentė Arminta Saladžienė.
Jos nuomone, tai priverstų Lietuvos verslą ar operacijas perkelti į kitas rinkas, kuriose toks mokestis netaikomas.
Tačiau A.Šemeta atkirto, kad tokie nuogąstavimai – perdėti.
EK skaičiavimu, jei visose ES šalyse būtų taikomas šis mokestis, neigiama įtaka valstybių ekonomikai sudarytų 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vilniaus vertybinių popierių biržos specialistai apskaičiavo – per metus Lietuvos biudžetas iš šio mokesčio surinktų maždaug 4,5 milijono litų.
Tačiau A.Šemeta teigė, kad pajamos siektų kelias dešimtis milijonų litų, jei bus įskaityti ir užbiržiniai sandoriai.
Grėsmė pensininkams?
Kaip mokestis paveiktų paprastus bankų klientus? Bankininkai nelinkę atvirauti, tačiau užsimena, kad dėl to gali brangti paslaugos.
Dėl to įspėjo ir Vertybinių popierių biržos vadovė A.Saladžienė. Tačiau mokesčio vėliavnešys A.Šemeta įsitikinęs, kad bankams nėra reikalo apmokestinti klientus.
„Man atrodo keisti tokie gąsdinimai. Sandorių mokestis bus taikomas bankams. Kasdienėms operacijoms – paskoloms, valiutos keitimui – nebus jokio poveikio. Tad gyventojams tai neturės įtakos”, – aiškino eurokomisaras.
Mokesčio kritikų gretose – ir pensijų fondai. Šių sandoriai taip pat bus apmokestinti, o tai neva kirstų būsimiems pensininkams. Tačiau A.Šemeta atšovė, kad šie fondai neturėtų spekuliuoti vertybinių popierių biržoje, o siekti ilgalaikės naudos.
Švedija – ne pavyzdys
O kaip naują mokestį vertina Lietuvos komerciniai bankai? Jie siūlo prisiminti Švedijos patirtį.
Ši šalis finansinių sandorių mokestį įvedė dar 1984 metais, o tarifas siekė net 1 proc. sandorio sumos. Prekyba obligacijomis pirmąją savaitę nukrito 85 proc., ateities sandoriais – 98 proc.
Vėliau Švedija tarifą padvigubino, bet prasti prekybos obligacijomis rezultatai ir menkesnės nei tikėtasi pajamos privertė šalį apsigalvoti. 1991 metais Švedija panaikino šį mokestį.
Ši Skandinavijos valstybė ir dabar nepalaikė A.Šemetos iniciatyvos. Bet pats eurokomisaras mano, kad Švedija – netinkamas pavyzdys. Mat švedai įsivedė gana didelį 1 proc. tarifą, o ES šalys ketina taikyti tik 0,1 proc.
Lietuva tebetrypčioja
ES valstybės narės gali savanoriškai pritarti šiam mokesčiui. Šiuo metu jį remia 11 šalių, tarp jų – didžiosios Europos valstybės, taip pat Estija, Slovėnija, Slovakija. Olandija irgi ką tik apsisprendė stoti į šių šalių gretas.
Lietuva kol kas neprisijungė prie šių valstybių būrio. Tačiau paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius yra pritaręs šiam mokesčiui.
Jį turėtų svarstyti Seimo Europos reikalų komitetas. Jei jis pritars, finansų ministras turėtų nusiųsti oficialų prašymą EK.
