Lietuvoje įsigaliosiančios alkoholio kontrolės įstatymo pataisos draus prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu. Didieji Lietuvos aludariai sveikina šį žingsnį ir mano, kad tai sumažins nesaikingą ir žalingą alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių vartojimą. Tačiau tam prieštarauja mažieji šalies aludariai, kurie teigia, jog dėl to mažesniuose buteliuose alus bus brangesnis ir žmonės rinksis stipresnius gėrimus, kuriems apribojimai netaikomi.
Pasiruošė vykdyti įstatymą
„Investavome ir esame pasirengę vykdyti naujus įstatymus ir nepalaikome šiandien rinkoje pasigirstančių prašymų atidėti naujų įstatymų įsigaliojimą, nes tai būtų žalinga visam sektoriui.
Įstatymo pataisų atšaukimas ar įsigaliojimo nukėlimas net ir pusmečiui yra nepriimtinas, nes tai sudarys nelygią konkurencinę aplinką rinkoje ir atneš daugiau nei 2 mln. litų nuostolių toms įmonėms, kurios jau investavo milijonus į persitvarkymą. Toks blaškymasis labai pakenktų visos verslo aplinkos stabilumui ir mažintų verslo pasitikėjimą valdžios sprendimais“, - teigia Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Gal ir skamba keistai, tačiau pačios „Blindos“ alaus „bambalius“ gaminančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovai džiugiai vertina Lietuvos Seimo priimtą įstatymą, pagal kurį nuo kitų metų bus draudžiama prekiauti alumi didesniuose nei litro talpos plastiko buteliuose.
„Šiais metais pardavimas vėl šiek tiek krito, o dėl tokio sprendimo kitais metais rinka tikrai susitrauks, tad tai neatrodo labai paranku. Tačiau kokybė kils.
Mes, nors kai kam tai ir skamba keistai, esame socialiai atsakingi. Mūsų nedžiugina alaus šventės, besibaigiančios girtų žmonių muštynėmis, ar „bambalį“ apsikabinusio girtuoklio vaizdas. Esame už kultūringą kokybiško alaus ragavimą, todėl pritariame šiam sprendimui“, – sakė „Švyturio- Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.
2012 m. net pusė Lietuvoje parduodamo alaus buvo 1 litro ar didesnėse PET pakuotėse.
Žlugdo kulinarinį paveldą
Mažų alaus daryklų asociacijos (MADA) vadovės ir bendrovės „Kauno alus“ generalinės direktorės Linos Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio koncentraciją apribojantys įstatymo punktai žlugdo šalies mažuosius aludarius.
„Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas galės tik didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes - mažieji aludariai - tam neturime finansinių galimybių.
Be to, neliks išskirtinių tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis alus paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10 proc. alkoholio koncentracijos.
Šis alus yra kulinarinis ir tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to, vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą, lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus kiekiais.
Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai, įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus pirštais - štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo priežastis - mažieji aludariai!“ - teigia L. Šileikienė.
Mažieji aludariai minėtas įstatymo pataisas anksčiau apskundė Europos Komisijai, o ši, nustačiusi, kad apribojimai dėl alaus taros ir jo stiprumo sudaro kliūtis laisvam prekių judėjimui ir prieštarauja sutarčiai dėl ES veikimo, prieš Lietuvą pradėjo ikiteisminio pažeidimo tyrimo procedūrą.
Siūlo koreguoti įstatymą
Lietuvos aludarių gildija sutinka, kad įstatymo pataisas reikėtų koreguoti taip, kad būtų užkirstas kelias galimiems piktnaudžiavimams nauja tvarka bei nebūtų sudaryti pertekliniai suvaržymai gėrimų pramonės įmonėms, taip pat, kad jie atitiktų Europoje dabar galiojančią tvarką.
Lietuva jau turi su EK suderintą alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, pagal kurį stipriu alumi laikomas alus nuo 6 proc. stiprumo (daugelyje Europos šalių jau ir nuo 5 proc.)
„Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse. Lietuvoje iki šiol buvo atvirkščiai – stiprus alus parduodamas išimtinai tik didelėse pakuotėse“, - susidariusią situaciją apibūdino gildijos vadovas.
Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ duomenimis, alaus nuo 7,5 iki 8,4 proc. stiprumo Lietuvoje net 87,8 proc. parduodami didelėse pakuotėse (2–2,5 litrų plastikinėse pakuotėse – „bambaliuose“).
„Todėl siūlome įstatymą keisti taip, kad alų, alaus mišinius, sidrą ir alkoholinius kokteilius stipresnius nei 6 proc. alkoholio tūrio mažmeninėje prekyboje būtų galima parduoti ne didesnėse nei 0,5 litro pakuotėse. Tai panaikintų EK susirūpinimą, jog Lietuva riboja stipraus alaus pardavimą savo rinkoje – visose ES šalyse, išskyrus Latviją, stiprus alus pilstomas tik į mažas, iki 0,5 litro, pakuotes“, - teigia Lietuvos aludarių gildija.
Anot gildijos vadovo Sauliaus Galadausko, taip pat būtina įvesti pakuotės ribojimą spirituotam vaisių-uogų vynui, nes pastarasis greitai užpildytų atsiveriančią nišą pigaus alkoholio rinkoje, bei įvairiems mišiniams, kuriais prisidengiant būtų bandoma didelėse pakuotėse parduoti sidrą ir alkoholinius kokteilius, kurie yra ypač patrauklūs jaunimui.
