Nuo kitų metų pradžios įvedamas naujas didesnis mokesčio už žemę tarifas – nuo 0,01 iki 4 proc. sklypo rinkos vertės, kuris pakeis šiuo metu galiojantį 1,5 proc. Pakeitimai, nuo kitų metų skaičiuosiami nuo rinkos vertės, kai kuriems žemės savininkams mokesčius gali išauginti keliolika kartų.
Statybomis užsiimanti įmonė „Selvaag LT“, Vilniuje šiuo metu statanti daugiabučių kvartalą, skaičiuoja, kad pagal šį žemės mokesčio modelį jų projektui mokesčiai kitąmet išaugs 1,4 karto, 2014 m. – 3,4, o 2017 m. – 9,4 karto.
„Nemanau, kad toks beprasmiškas mokesčių didinimas skatins investicijas į nekilnojamąjį turtą“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė statybų įmonės „Selvaag LT“ atstovas Egidijus Damulis.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pastebėjo, kad dabar galiojantys žemės mokesčiai yra per maži.
„Aš už žemės sklypą Vilniuje mokėdavau 49 litus. Tai yra juokingas mokestis. Net jam dešimt kartų išaugus aš galėsiu sumokėti tuos penkis šimtus litu ir tai bus visai normalus mokestis. Tiesiog reiktų, kad valstybė tuos mokesčius suvienodintų ir įvestų kažkokią tvarką“, - teigė R. Skyrienė.
Daug nerimo investuotojams į nekilnojamą turtą kelia tai, kad kiekviena savivaldybė galės nustatyti, kas yra „apleista žemė“ ir jai pritaikyti mokesčius.
„Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims keičiasi mokestinė bazė ir tarifų skalė. Po gruodžio pirmos dienos paaiškėjo, kad kiekviena savivaldybė turi savo sampratą, kas yra „apleista žemė“. Kiekvieno, turinčio žemę laukia daugybė naujienų po Naujų metų. Ypač miestuose, kur žemės vertė nuolatos auga. Daugeliui savininkų dešimtimis kartų kils žemės mokestis“, - įspėjo K. Kristinaitis.
LNTPA atstovas siūlė sujungti šiuo metu esančius du – žemės ir NT – mokesčius sujungti į vieną.
„Jau dabar Lietuvoje praktiškai galioja visuotinis NT mokestis: jį moka verslas, visi, kurie vykdo komercinę veiklą, žemės savininkai ir tie, kurie turi NT daugiau nei už 1 mln. litų. Nemoka tik tie, kurie turi NT iki 1 mln. litų vertės. Todėl mokesčių sujungimas įneštų daugiau aiškumo, būtų išvengta dubliavimosi, mokestis būtų lengviau ir aiškiau apskaičiuojamas“, - sakė K. Kristinaitis.
Trūkstamus pinigus surinkti vyriškis siūlė apmokestinant Bažnyčios ir valstybės nekilnojamąjį turtą.
Statistikos departamento duomenimis bendras valstybės turtas yra 170 mlrd. litų. Kokia šio turto dalis yra nekilnojamasis turtas, duomenų nėra.
