Anot jo, jei pasinaudosime atsinaujinančiu ir brangiu ištekliu – žmonių protu, ateityje būsime įvertinti kaip stiprūs aukštųjų technologijų gamintojai.
A. Ą. Audickas teigė, kad jaunuolių protą būtina lavinti - viso potencialo nesame pasiekę: „Eksportuojame 70 proc. šalyje pagamintos produkcijos, tačiau tik vidutinės ir žemesnės klasės segmente. Dabar atėjo laikas skatinti inovacijas.“
Skatinant inovacijas net ir jaunas studentas gali subrandinti idėją ir pritraukti investuotojus. Tai reiškia, gali įkurti verslą ir neturėdamas pinigų.
Susitelks į aukštąsias technologijas
Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Erikas Jankauskas teigė, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika orientuota į maisto, medienos, baldų pramonę. Būtent ji palaiko ekonomiką. Tačiau siekiant tobulėti būtina aukštųjų technologijų skatinimo programa.
„Eksperimentinei plėtrai iki 2015 metų numatyti 2 mlrd Lt. Jau dabar pradėti kurti mokslo ir studijų centrai – juose gilinamasi į naujas žinias ir bandoma pritraukti verslą“, - sakė E. Jankauskas. Anot jo, vienas sėkmingiausių pavyzdžių - „Thermo Fisher Scientific“ biomolekulinė laboratorija.
Atvirų inovacijų skatinimas neįmanomas be tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio šalimis. Taip skatinamos „minkštosios“ įmonės, kurios bendrą prekę ir prekinį ženklą gali kurti su kitais verslais. Vienas iš pavyzdžių - Suomių projektas „Demola“.
Studentai ieškojo sprendimų, kaip išspręsti problemas, kurias pateikia įmonės. 80 proc. projekte dalyvavusių įmonių pasiryžo mokėti už studentų intelektinę nuosavybę.
Lengviau pritraukti investuotojus
Klaidinga manyti, kad lengviausia verslą pradėti sugalvojus idėją, parengus verslo planą, gavus rizikos kapitalo paramą ir sukūrus produktą.
„Jei pagamintas produktas nereikalingas, verslas ims stoti“, - sakė Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto Verslo tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Davidas Connellas.
Kaip palankesnę verslo plėtros strategiją D. Connellas siūlė „minkštąsias“ įmones. Jos sudaro plėtros ir bendradarbiavimo sutartis, dalijasi idėjomis su kitais verslais.
„Kuriant „minkštąją“ įmonę, pradinis kapitalas gali būti nedidelis – vos keliasdešimt tūkstančių litų“, - sakė jis. Be to, susivienijusioms „minkštosioms“ kompanijoms lengviau plėstis, lengviau pritraukti investuotojų.
Pavyzdys - kompanija „Apple“
Pasak „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio, pasaulis susižavėjęs „Apple“ gaminiais, o štai „Nokia“ jau „nurašyta“. Tačiau „Apple“ populiarumas išaugo ne dėl gaminių grožio ir ne dėl Steve'o Jobso. Jų pasisekimą lėmė atvirumas: „Siūlykite – mes nupirksim.“
„Neužtenka geros sėklos, reikia ir geros žemės“, - sakė A. Danys, pabrėždamas, kad geram derliui būtinas atvirumas idėjoms, palankus teisinis reglamentas, darbo jėgos lankstumas ir pripažintos klaidos, kaip mokymosi priemonė. „Klaidų sureikšminimas – didžiausia verslo plėtros problema“, - teigė bankininkas.
A. Danio teigimu, jei bus skatinamos aukštosios technologijos, po dešimties metų nešiotis pinigines ar korteles nebebus prasmės - finansinės paslaugos bus beveik nepastebimos.
„Taip, kaip dabar paprasta nusipirkti bandelę, taip pat nesudėtingai bus galima valdyti pinigus“, - teigė A. Danys.
Anot jo, jau dabar kai kuriose pasaulio šalyse už paslaugas atsiskaitinėjama išmaniuosiuose telefonuose esančiais vertingaisiais taškais.
