Daugelis žmonių (per 60 proc.) nesaugiai jaučiasi dėl to, kad neturi pakankamai santaupų, trečdalis gyventojų atsakė, kad šiuo metu neturi darbo arba uždirba mažiau nei partneris. 20 proc. asmenų neturi turto kurį galėtų greitai parduoti.
„Valstybės, teikiančios socialines garantijas, vaidmuo mažėja. Tai lemia ir dabartinė ekonominė situacija. Gyventojai suvokia, kad savimi jie turi pasirūpinti patys.
Akivaizdu, kad socialinio draudimo sistema neišgalės mums mokėti tokių pensijų, kokių reikės išgyventi. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, kuri kiekvienas turi pasirūpinti savimi. Ir tas valstybės vaidmuo, užtikrinantis socialinę gerovę mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, - sakė „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Asmeniškai saugūs jaučiasi 45 proc. vyrų ir tik 33 proc. moterų. Tačiau vyrai, kurie iki šiol tradiciškai laikomi pinigus uždirbančiais šeimos maitintojais, už tai moka gyvybe.
„Tradicinėje šeimoje, turinčioje vaikų, vyrams duota užduotis uždirbti pinigus. Taip ne teorija. Jeigu žiūrėtume statistiką, tai moterų užimtumas yra trečdaliu mažesnis negu vyrų.
Tačiau ta vyrams deleguota galia atsisuka kitu galu. Tai blogybė, kurios neįvertiname.
Visuomenėje galiojančios normos lemia, kad vyrų sveikata yra labai prasta ir trukmė. Lietuvoje 44 proc. vyrų miršta darbingo amžiaus - nuo 18 iki 65 metų, pavyzdžiui, Švedijoje – 18 proc.
Vyrai disponuoja finansais, bet ką daryti kai jie numirs?“ - pasakojo, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
„Swedbank Life Insurance“ duomenimis Lietuvoje 25 – 54 metų amžiaus vyrų miršta apie 3,5 karto daugiau nei moterų. 60 proc. jų mirė dėl ligos, prie kurios, galėjo prisidėti ir darbe patiriama įtampa, darbo sąlygos.
Daugiau nei pusė šių vyrų buvo vedę, o tai reiškia, kad dažniausiai tradicinė šeima likdavo be maitintojo.
Tai, kad visi šeimos finansai – vyrų rankose, moteris verčia jausti nesaugiai.
Svarbūs vyrų finansinio saugumo veiksniai yra amžius, išsilavinimas, pajamos, gyvenamoji vieta ir net vaikų skaičius. Daugeliu atveju, labiau išsilavinę, daugiau uždirbantys vyrai didmiesčiuose jaučiasi finansiškai saugūs.
Tačiau nė vienas iš kriterijų moterims nepadeda pasijusti finansiškai saugesnėms.
„Moterys, ar jaunos, ar vyresnės, – absoliuti dauguma jų jaučiasi finansiškai nesaugios. Nesaugiausiai jaučiasi 36 - 45 metų amžiaus moterys. Jos jau būna paauginusios vaikus, tačiau iškritusios iš darbo rinkos, praradusios karjeros galimybes nesijaučia ramios“, - aiškino M. Jankauskienė.
„Turime suprasti – kas pinigus uždirba, tas ir nusprendžia, kur tuos pinigus išleisti. ES tyrimas rodo, kad Europos šalyse moterys sprendžia tik dėl 12 – 29 proc. bendrų šeimos finansų“, - sakė M. Jankauskaitė.
Anot jos, vien atviri pokalbiai tarp partenrių ir sutuoktinių apie šeimos finansus moterims padėtų pasijusti saugiau.
„Nuo tokio tradicinio šeimos modelio pats laikas pereiti prie dviejų šeimos maitintojų ir dviejų šeimos globėjų modelio. Nors tiesą sakant, retai kuri pora gyvena pagal principą, kad šeimą išlaiko vien tik vyras. Labai retai šeima gyvena be moterų pajamų“, - sakė M. Jankauskaitė.
