Pagal jį,
labiausiai lėšos būtų apkarpytos struktūriniams fondams, šiek tiek
mažiau žemės ūkiui. Tai bloga žinia Lietuvai, kur dauguma
infrastruktūros, aplinkosaugos ir socialinių projektų vykdomi iš
europinių pinigų.
Kipras naują 1 trln. eurų vertės biudžeto projektą siūlo kaip
kompromisinį, tačiau jis netenkina nei tų valstybių, kurios labiau
nori taupyti, nei tų, kurios norėtų išleisti daugiau. Tačiau
akivaizdu, kad derybose pranašumą turės taupančiųjų pusė, kur tarp
jų tokios galingosios valstybės kaip Didžioji Britanija, Prancūzija
ir Vokietija.
Pagal Kipro pateiktą projektą Sanglaudos fondui ir Žemės ūkio
politikai skiriamos lėšos gali mažėti nuo kelių iki keliolikos
procentų.
Aukšti ES pareigūnai neneigia, kad derybos bus sunkios, nes
dauguma valstybių daugiau gauna nei įneša į ES biudžetą. Tuo tarpu
turtingosios Bendrijos valstybės daugiametį biudžetą siūlys mažinti
dar labiau, juo labiau, kad pirmininkaujantis Kipras perspėja, jog
pasiūlytas biudžeto mažinimas ne pabaiga, nes turtingosios
valstybės pasakė, kad išlaidas reikia dar karpyti, kai kurių
valstybių siūlymais, net 20 proc., palyginti su tuo, ką siūlo
Komisija.
Europos Parlamento Biudžeto komiteto pareigūnas Chulijus
Gusmanas Rodrigesas (Julio Guzmįn Rodrķguez) seminare Briuselyje
žurnalistams sakė, kad 2014-2020 m. ES biudžetas formuojamas
atsižvelgiant į tai, kad prie Bendrijos nuo kitų metų liepos 1 d.
prisijungs Kroatija, fiskalinės drausmės būtinumą ir tai
įtvirtinančią ES valstybių fiskalinės drausmės sutartį. Pirminiame
Kipro pasiūlytame variante ES biudžetą siūlyta mažinti 75 mlrd.
eurų, tačiau nusileista iki 50 mlrd. eurų ir taip grįžtama į
2007-2013 m. ES biudžeto finansinį lygį. Jo teigimu, mažesnis ES
biudžetas yra Bendrijos prioritetas.
Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad atėjo laikas ES
žmonėms kelti Bendrijos ekonomiką, kurti darbo vietas. Dėl to
didelis dėmesys turi būti teikiamas tyrimams ir inovacijoms, šiai
sričiai mažinti finansavimą nevalia. Juo labiau, kad auga Korėjos,
Jungtinių Valstijų ekonomikos, tad Europa neturi atsilikti.
Biudžeto komiteto koordinatorė Marta Andreasen taip pat ragino
žiūrėti ne ko nori valdininkai, sėdintys EP ir EK, o žmonės. Pasak
jos, europiečiams reikia darbo, o norint sukurti naujų darbo vietų,
reikia investicijų. Esą tai ir turėtų būti formuojamo naujojo ES
biudžeto prerogatyva.
Kaip pažymi euroactiv.lt, naujosios finansinės struktūros
bruožas yra smarkus žemės ūkio politikos susilpnėjimas, nors ilgą
laiką tai buvo didžiausia skiltis ES biudžete - Prancūzijos įtakos
pirmaisiais Europos Bendrijos metais palikimas. Aštuntąjį
dešimtmetį Bendrajai žemės ūkio politikai (CAP) buvo skiriama 80-90
proc. biudžeto. Šiame biudžete tradicinės CAP išmokos turi būti
sumažintos iki 10,9 proc. 2014-2020 m., palyginti su ankstesniu
daugiamečiu biudžetu. Daug šalių narių pasiūlymuose atkreipė dėmesį
į nepanaudotus fondus, nes žemės ūkio politikos biudžetas ne tik
mažėja, bet taip pat slenka Vidurio ir Rytų Europos link.
Europarlamentaras iš Bulgarijos ir Biudžeto komiteto
vicepirmininkas Ivailas Kalfinas (Ivailo Kalfin) teigė, kad
biudžetas paremtas politiniais tikslais, tai ne instrumentas, jis
„skirtas ne biurokratams, o šalims narėms“. Be to, jis pabrėžė, kad
sumažinus finansavimą nukentėtų tokie regionai kaip Baltijos šalys,
kur 97 proc. yra iš europinių pinigų ir Bendrijos parama yra itin
būtina.
I. Kalfino aiškinimu, EP laikėsi bendros pozicijos dėl ES
biudžeto, pačių šalių narių nuomonės išsiskyrė. Jis taip pat
perspėjo, jog ES teisėkūra neleis, kad nacionaliniai lyderiai,
pasitarę tarpusavyje, pastatytų prieš „įvykusį faktą“, kaip tai
nutiko prieš patvirtinant Lisabonos sutartį, kai Parlamentui buvo
suteikta papildomų galių biudžeto klausimu.
ES biudžeto ir finansinio programavimo komisaras Janušas
Levandovskis (Janusz Lewandowski) sako, kad derybos dėl naujos
finansinės perspektyvos vyksta sudėtingomis aplinkybėmis.
Tebesitęsianti krizė verčia, jog biudžetas būtų patvirtintas laiku,
kad būtų išlaisvintas ES biudžeto potencialas skatinti
investicijas, plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Eurokomisaras pabrėžia,
kad EP siekia daugiau lėšų. Šalys narės per Europos Tarybą taip pat
siekia didesnio finansavimo šiuo sunkiu krizės metu, bet, kita
vertus, nori mažiau įnešti į ES biudžetą.
Anot jo, visos šių metų biudžeto nepanaudotų fondų lėšos jau
yra perkeltos stygiui užpildyti, todėl nebėra vietos tolesniam lėšų
perkėlimui.
„Aš galiu patvirtinti, kad mums reikia 9 mlrd. Mes negalime
„permėtinėti“ pinigų, nes yra ribos“, - teigė jis.
Lietuvai pernai iš ES biudžeto buvo skirta 1 mln. 652 tūkst.
eurų. Iš jų - 1 mln. 70 tūkst. eurų buvo skirta tvariam augimui,
536, 2 tūkst. eurų žemės ūkiui.
Kaip Eltai yra sakęs už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir
kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta,
Lietuvos prioritetas 2014-2020 m. ES biudžete turėtų būti siekti,
kad biudžetas pagal bendrą dydį bent jau liktų toks, kokį siūlė
Komisija. O toliau - siekti savo tikslų, kuriuos Lietuva jau ne
kartą yra pareiškusi - struktūrinės paramos klausimai, išmokos
žemdirbiams ir Ignalinos atominės elektrinės finansavimas. Pasak A.
Šemetos, Lietuvai finansavimas kitoms sritims nemažėtų, jeigu
pavyktų susitarti su kitomis šalimis.
„Jeigu Lietuvai pavyktų išsiderėti su tomis valstybėmis, kurios
gauna didesnes išmokas, kad tos išmokos sumažėtų ar būtų priimti
kažkokie kiti sprendimai, tai būtų galima tik sveikinti“, - teigė
Lietuvos deleguotas EK narys.
Naujajame projekte kol kas nenurodyta, kokį finansavimą Lietuva
gaus Ignalinos AE uždaryti - Lietuva Ignalinos AE uždarymui
2014-2020 metams prašo skirti 770 mln. eurų, tačiau Europos
Komisija sutinka duoti tik 200 mln. eurų. Dėl šio klausimo, kaip ir
dėl viso septynerių metų biudžeto, politikai sieks susitarti jau
kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame neeiliniame Europos Vadovų
Tarybos susitikime.
Lietuvos ir Latvijos prezidentai praėjusią savaitę sutarė
derybose dėl septynmečio ES biudžeto vieningai siekti, kad
skirstant ES paramą Baltijos valstybių interesai nenukentėtų.
Abiejų šalių prioritetas, kad žemės ūkio išmokos naujųjų ir senųjų
ES narių ūkininkams užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas.
Lietuva ir Latvija taip pat laikosi bendros pozicijos, kad būtų
panaikinti diskriminaciniai ES struktūrinės paramos apribojimai.
