Ruošiamasi priimti įstatymą, pagal kurį asmenys, norintys dalį savo lėšų toliau kaupti fonduose, privalės mokėti papildomą 1-2 proc. „Sodros“ įmoką ir apie norą kaupti dar kartą pareikšti raštiškai.
Asmenys, nesutinkantys mokėti didesnės „Sodros“ įmokos arba nepranešę „Sodrai“ apie sutarties atnaujinimą automatiškai nustos kaupti pensijai. Skaičiuojama, kad mažiausiai 300 tūkstančių pensijas kaupiančiųjų ne savo noru bus sugrąžinti į „Sodrą“.
„Įstatymo pataisose numatytas automatinis žmonių grąžinimas į „Sodros“ sistemą yra nedemokratinė ir žalinga nuostata. Toks sprendimas iš esmės sugriaus visą sistemą, kuri buvo kruopščiai kurta nuo 2004-ųjų. Tai yra nematymas jau šiuo metu kylančių „Sodros“ problemų ir atsisakymas jas spręsti.
Dabartinė sistema ir kurta tam, kad žmonės ateityje išvengtų mažėjančių pensijų, nes pagal dabartinius oficialius skaičiavimus, jau po keliasdešimt metų pensija sieks tik 25 proc. buvusių pajamų. O juk žmonių grąžinimas į „Sodrą“ reikš, kad ateityje jos išlaidos turės dar labiau augti ir finansinė padėtis tik blogės,“ - sako Marijus Kalesinskas, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.
„Maža to, kad numatytas sutarčių persirašymas sukels nepatogumų darbuotojams, jų laukia sunkus pasirinkimas: apsispręsti visą gyvenimą mokėti didesnį „Sodros“ tarifą arba apskritai nekaupti pensijai. Tai, kas yra vadinama pensijų kaupimo reforma, iš tiesų yra paslėptas mokesčių didinimas.
Siūlomos pataisos griauna pensijų kaupimą visomis prasmėmis: ir prievarta grąžindamos žmones į „Sodrą“, ir į privatų pensijų kaupimą įvesdamos valstybės biudžeto subsidijas. Pagrindinis pensijų kaupimo tikslas yra, kad žmonės taptų mažiau priklausomi nuo valstybinės „Sodros“ sistemos ir nuo politinių sprendimų, tuo tarpu Seimas ruošiasi kaupimą padaryti politikų reikalu,“ – teigia Kaetana Leontjeva, LLRI vyresnioji ekspertė.
„Birželio pabaigoje Konstitucinis Teismas priminė Vyriausybės pareigą krizei pabaigus atstatyti ir kompensuoti sumažintą pensijų kaupimo įmoką. Girdime, kad politikai jau išvedė šalį iš krizės, tačiau kodėl tuomet pensijų kaupime krizės pabaigos vis nematyti?“ – klausia Marijus Kalesinskas.
„Svarstyti tokį esminį klausimą per paskutinį Seimo posėdį yra tikras akibrokštas. Klausimas jau buvo išbrauktas iš praėjusio ketvirtadienio darbotvarkės. Kas esminio pasikeitė per šias penkias dienas, kad vėl būtų nuspręsta skubotai priiminėti šias pataisas? Ar Seimo nariai sugebės įsigilinti, kas slypi įvairiuose svarstomuose pasiūlymuose, kuo skiriasi įvairūs svarstomi modeliai? Viliamės, kad Seimo nariai priims išmintingą žingsnį ir paliks šį klausimą spręsti naujajam Seimui,“ – išreiškia rūpestį Kaetana Leontjeva.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisos į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktos ir praeitą savaitę, tačiau numatytą svarstymo dieną klausimas buvo išbrauktas. Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacija (LPFDA) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina išeinantį Seimą negriauti pensijų kaupimo sistemos, o sukurtą pensijų kaupimo galvosūkį palikti naujajam Seimui.
