Lygindamas tris didžiąsias pasaulio ekonomikas – JAV, Kiniją ir Europą, L. Christensenas daugiausia priekaištų turėjo būtent pastarajai. Anot jo, prasti Europos centrinio banko sprendimai neleidžia atsitiesti ir Lietuvai.
Nuo 2001 metų dirbantis „Danske“ banko vyriausiuoju analitiku, L. Christensenas pavadavo sveikatos problemų turintį Nourielį Roubinį ketvirtadienį vykusiame Baltijos investuotojų forume. Dažnai kritikuojantis Rytų Europos ekonomiką vyriškis šį kartą nepagailėjo griežtų žodžių visam žemynui.
„Manau, kad Europos politikai daro rimtą darbą. Pažiūrėję į ES, pamatome aiškiai vykstančią konsolidaciją, ir rimtus politinius sprendimus. Tačiau yra einama bloga kryptimi“, - sakė pranešėjas.
Europos centrinis bankas bijo, kad šalys turės per daug pinigų ir sukurs naujus ekonominius „burbulus“, kokie prieš krizę buvo Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse. Dėl to paskutinius kelis metus buvo gerokai perlenkiama lazda įvedant naujus mokesčius ir monetarinės politikos sugriežtinimus.
„Europos centrinis bankas pasako, kad reikia valdyti infliaciją ir visi politikai pakelia mokesčius. Taip pat Europos centrinis bankas sugriežtino monetarinę politiką du kartus! Tai baisiausias finansinis sprendimas nuo antrojo pasaulinio karo laikų. Tai turėjo didelę neigiamą įtaką Europos valstybių ekonomikoms“, - sakė L. Christensenas.
Optimizmą galima išlaikyti tik todėl, kad JAV daro teisingus sprendimus ir po truputį išlipa duobės, į kurią įkrito su Europos Sąjunga.
„JAV situacija gerėja, gerėja darbo rinka. Nors Europos centrinis bankas nedaro savo darbo, bet JAV federalinis bankas atsigaus greičiau ir padės ir ES ekonomikai“, - prognozavo pranešėjas.
Tiesa, L. Christensenas tuoj pat pastebėjo, kad jo prognozės gali būti ir nieko vertos.
„Galima perskaityti visą laikraštį, kuriame pilna prastų prognozių. Neklausykite ekonomistų, kurie daro prognozes. Mes jų nemokame daryti, nes jokiame ekonomikos vadovėlyje nėra pamokų, kaip prognozuoti ekonomiką.
Koks sveiko proto žmogus galėjo pagalvoti, kad Šiaurės Afrikoje įvyks revoliucijos ir pakels naftos kainas, o Europos centrinis bankas į tai reaguodamas ne sušvelnins, o sugriežtins monetarinę politiką? Jei N. Roubini būtų tai atspėjęs, jis būtų neįtikėtinai geras prognozuotojas, net kiek šiurpinančiai geras“, - sakė pranešėjas.
Kita vertus, net ir atspėti ekonominiai pokyčiai didelio džiaugsmo dažniausiai prognozuotojui neatneša.
„2007 metais sakiau, kad Lietuvos ekonomika kris. Kai viskas taip greitai auga, aišku, kad viskas baigsis ašaromis. Klausimas buvo tik, ar tai baigsis „kietu“ ar „minkštu“ nusileidimu. Būti teisiam dėl negatyvių naujienų yra visiškai nesmagu. Niekada nėra smagu būti teisiam, kai nuspėji pasaulio pabaigą“, - sakė ekonomistas.
Tarsi atsiprašydamas, ateinantiems metams Lietuvos ir globaliai ekonomikai L. Christensenas prognozavo stabilų augimą.
„Jei jums pavyks išlikti premjeru kitai kadencijai, pagaliau nustosite būti „kovotoju su krize“ ir galėsite pasidžiaugti stabilia, augančia ekonomika“, - sakė pranešėjas, kreipdamasis į salėje sėdėjusį premjerą Andrių Kubilių.
Nesvarbu, kas laimės rinkimus, minimali alga neturėtų keistis
Po renginio vykusioje spaudos konferencijoje ekonomistas Larsas Christensenas gyrė Lietuvą, ir sakė, kad būsimos bankų paskolos verslui, kurios gerokai susitraukė per ekonominę krizę, atsistatys. Tam yra visos sąlygos, trūksta tik trupučio abipusio pasitikėjimo.
„Lietuvos privataus sektoriaus skola yra gerokai mažesnė už Latvijos ar Estijos ir prilygsta Čekijos arba Vokietijos. Privataus sektoriaus skola nėra didelė problema. Nėra taip, mažai pinigų, bet labai mažai paklausos. Niekas nenori skolintis. Tai, kad bankai yra griežtesni, nėra problema, gerai, kad jie taip daro“, - Lietuvą su Vokietija sulygino ekonomistas.
Paklaustas, ar realu tikėti kai kuriais renkamų politikų pažadais, L. Christensenas neabejojo, kad skambūs minimalios algos kėlimo planai nebus įgyvendinti.
„Nesvarbu, kas laimės Seimo rinkimus. Nėra jokio kito kelio, dabartinė mokesčių politika turės būti tęsiama. Jei būtų norima kažką keisti, reiktų skolintis pinigų, bet niekas jų neduotų. Tikiu, kad po rinkimų nebus jokių beprotiškų veiksmų. Politikai retai daro tai, ką jie sako. Patikėkite manimi, aš dirbau su politikais“, - juokavo ekonomistas.
