750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.
„Daugiau nei pusė lietuvių nežino, kad kaupti pensijai ir vaikų ateičiai galima pasirinkus gyvybės draudimą. O kas antras gyventojas, paklaustas, kodėl nekaupia senatvei per gyvybės draudimo sutartį, teigė neturintis iš ko mokėti įmokų“, - rašoma asociacijos išplatintame pranešime.
Tyrimas atskleidė, kad dabar būdami pensininkais iš 750 litų siekiančios vidutinės senatvės pensijos per mėnesį sunkiausiai (70-80 proc.) išgyventų vyrai ir moterys iki 39 metų, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia 801-1001 litų ir daugiau, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai ir darbininkai, gyvenantys Vilniuje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų, gyvenančių kaime, asmenys, priklausantys įvairioms nedirbančiųjų grupėms, taip pat pažymėjo, kad 750 litų senatvės pensijos neužtektų pragyvenimui.
Beveik trečdalis apklaustų gyventojų mano, kad išgyventi iš 750 litų pensijos įmanoma, bet būtų sunku. Tarp daugiausiai (30-38 proc.) taip teigusių yra gyventojai, vyresni nei 50 metų, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaime, pensininkai, kiek mažiau - bedarbiai ir namų šeimininkės ir/ar motinystės (tėvystės) atostogose esantys asmenys.
LGDĮA prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, apklausos rezultatai parodė, kad daugelis gyventojų supranta, jog dabar vidutinė pensija yra per menka pragyvenimui, tačiau neieško būdų, kaip papildomai kaupti senatvei tiek naudojantis gyvybės draudimu, tiek kitomis kaupimo formomis.
„Iš apklaustųjų tik 11 proc. nurodė, jog kaupia ateičiai pasirinkę gyvybės draudimą, o 10 proc. - kitais būdais. Nemažai sumaišties žmonėms kelia ir šalyje netylančios diskusijos tiek apie „Sodros“ sistemos (I pakopa) ateitį, tiek ir apie „Sodros“ įmokų dalies kaupimo pensijai (II pakopa) likimą. Uždelsti sprendimai dėl šių kaupimo sistemos pakopų pertvarkymo trukdo žmonėms laiku ir tinkamai apsispręsti dėl papildomo kaupimo senatvei savo lėšomis (III pakopa)“, - sakė jis.
Pasak A. Bakšinsko, visos šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios senatvės aprūpinimo formos yra reikalingos ir tai neturėtų kelti diskusijų. Tam, kad gyventojai galėtų pasirūpinti oria senatve, pirmiausia reikėtų skirti pakankamai dėmesio švietimui, kad žmonės žinotų, įvertintų ir pasinaudotų suteikiamomis galimybėmis.
Vis dėlto tyrimas parodė, kad pagrindine kliūtimi papildomai kaupti pensijai pasitelkus gyvybės draudimą daugiau nei pusė (51 proc.) lietuvių įvardija tai, kad trūksta lėšų susimokėti draudimo įmokoms. Daugiausiai (53-71 proc.) taip teigusiųjų yra tarp moterų, gyventojų nuo 40 iki 69 metų, mažesnį išsilavinimą turinčių asmenų, tų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra iki 400 litų ar siekia 601-800 litų, gyvenančiųjų kaime.
„Daugiau nei pusė apklaustų žmonių kaip priežastį, kodėl jie nekaupia senatvei pasitelkę gyvybės draudimą, įvardijo lėšų trūkumą įmokoms. Tačiau praktika rodo, kad nemažai tokių gyventojų tiesiog mano, kad šiuo metu investuoti į aprūpintą senatvę yra ne vienas iš pagrindinių jų gyvenimo prioritetų. Tokią padėtį lemia daugelis faktorių, tačiau svarbiausi iš jų, ko gero, yra žinių apie kaupimo galimybes ir reikalingumą trūkumas“, - teigia A. Bakšinskas.
Anot jo, žinių apie kaupimo galimybes ir reikalingumą trūkumas galėjo turėti įtakos ir nurodant priežastis, kodėl gyventojai nekaupia lėšų, sudarę gyvybės draudimo sutartį. 15 proc. nurodė, kad neturi tikslo, kam kaupti, o 14 proc. nesupranta kaupimo, sudarius gyvybės draudimo sutartį, naudos.
Apklausa atskleidė ir teigiamą tendenciją - vos 5 proc. lietuvių, kurie yra sulaukę 30-49 metų, teigia neturintys tikslo, kam kaupti. Anot A. Bakšinsko, tai geras ženklas, nes šio amžiaus žmonių grupė įprastai yra dirbantys, turi mažamečių vaikų ir suvokia, kad savo ir jų ateitimi bei gerove reikia rūpintis iš anksto.
Tarp 30-39 metų amžiaus grupės asmenų patenka ir daugiausiai nurodžiusių, kad jau kaupia lėšas pasitelkę gyvybės draudimą - tokių yra ketvirtadalis (24 proc.). Po apklausos taip pat paaiškėjo, kad gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas daugiausiai yra pasirinkę turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys, specialistai ir tarnautojai, tie, kurių vidutinės pajamos šeimos nariui siekia 1001 litų ir daugiau, gyvenantys Vilniuje ir kituose didmiesčiuose.
LGDĮA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra sudaryta beveik 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausta 1002 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Apklausos vykdymo laikotarpiu 750 litų buvo vidutinė senatvės pensija per mėnesį. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio vidutinė senatvės pensija per mėnesį siekia 815,94 lito.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.
