Vidurnaktį pasigirdus pirmiesiems gandams, kad susitarta dėl svarbiausio klausimo – Europos bankų sąjungos, oficialaus patvirtinimo laukta iki ketvirtos valandos ryto.
„Kodėl taip ilgai viskas nesibaigia, jei nieko nežadama nuspręsti?” – gerokai po vidurnakčio stebėjosi iš Kinijos atvykusi jauna žurnalistė.
Jau įpratę prie naktinių aukščiausio lygio susitikimų Europos žurnalistai jai kantriai aiškino, kad darbotvarkėje – svarbūs klausimai ir visiškai nesuderintos nuomonės. Europa ginčijasi, tariasi ir gludina formuluotes, bet galiausiai susitaria. Dėl ko?
Reikalavo nediskriminuoti
Karščiausia šio susitikimo tema tapo kuriama Europos bankų sąjunga, kurios artimiausia ir svarbiausia užduotimi įvardijama bendra bankų priežiūra.
Žengti aiškų žingsnį jos link itin spaudė Prancūzijos vadovas François Hollande’as. Jo manymu, šį klausimą aptarus dar birželio mėnesį negalima ir toliau vilkinti laiko.
„Rinkos nori matyti veiksmus. Taryba turėjo joms išsiųsti signalą, kad įsipareigoja jų imtis. Mūsų tikslas – atkurti pasitikėjimą, nes tai atgaivins augimą”, – teigė Prancūzijos vadovas.
Tačiau prieš 27 šalių lyderiams atvykstant į Briuselį pasigirdo kalbų, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nelinkusi skubėti, o pasisako ne už kuo skubesnį, o už kuo kokybiškesnį mechanizmą.
Be to, pagal projekto gaires nebuvo aišku, kaip tokioje sąjungoje galėtų ir turėtų dalyvauti euro neturinčios šalys.
Bankų priežiūros mechanizme numatyta, kad tokią kontrolę turėtų vykdyti Europos centrinis bankas (ECB). Tačiau pagal galiojančias sutartis balso teisę šioje institucijoje turi tiktai euro zonos narės.
Tokioms sąlygoms kategoriškai nepritarė Švedija. Ji pareiškė, jog nesutiks, kad jos bankus prižiūrėtų institucija, kurioje šalis neturi jokios balso teisės. Prie atsargiai tokį pasiūlymą vertinančių šalių grupės prisijungė ir Lietuva.
„Lietuva ir daugelis ne euro zonos šalių neskubės prisijungti, kol tiksliai nežinos savo įsipareigojimų ir galimybių, pavyzdžiui, balso ir sprendimų priėmimo teisės”, – kelios valandos prieš prasidedant Vadovų Tarybos susitikimui sakė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
Paryčiais spaudos konferenciją surengęs Prancūzijos vadovas pripažino, kad Europos bankų sąjungos klausimu bendrą sprendimą surado Vokietija ir Prancūzija.
„Didžiausios derybos buvo ne tarp šių šalių, o tarp bendrą valiutą turinčių ir euro neįsivedusių šalių”, – teigė F. Hollande’as.
Kalbama, kad Lietuva, Švedija ir kitos Šiaurės Europos šalys vykusiose diskusijose kalbėjo vienu balsu ir reikalavo užtikrinti nediskriminuojančias dalyvavimo bankų sąjungoje sąlygas.
Prarastų pasitikėjimą
Penktadienio rytą D. Grybauskaitė patvirtino, kad susitikime susitarta keisti numatytus balso teisės mechanizmus.
„Esame patenkinti. Manau, kad faktiškai visos ES šalys mėgins jungtis prie šios bankų sąjungos, tačiau prieš tai išsikovosime lygiateisę sprendimų priėmimo poziciją”, – teigė prezidentė.
Lietuvos vadovės nuomone, šalimis, kurios liktų už tokios sistemos ribų, iškart nustotų pasitikėti rinkos. Esą Lietuvai apsimoka, kad pagrindiniai bankai būtų prižiūrimi iš šalies.
„Dabar linkstama prie to, kad mažesni, ne tokią didelę įtaką ekonomikai darantys bankai būtų palikti nacionalinei priežiūros institucijai”, – susitarimą Briuselyje komentavo D. Grybauskaitė.
Svarstoma, kad realiai šis mechanizmas turėtų pradėti veikti per 2013 metus.
„Tiesa, tai nereiškia, kad nuo pirmos kitų metų dienos ECB ims kontroliuoti visus 6 tūkstančius euro zonos bankų”, – pripažino Prancūzijos vadovas.
Bergždžias žaidimas laiku
Būtent tai, kad nenumatyta jokia konkreti bankų priežiūros mechanizmo veikimo pradžia ir galutinai neaptartos ne euro zonos šalių dalyvavimo bankų sąjungoje sąlygos, užtraukia kritikų nemalonę. Susitikimo išvadose ir vėl pasigendama realių sprendimų.
„Europos gelbėtojų bergždžias žaidimas laiku”, „Europos Sąjungos lyderiai susivienijo nedetalioms bankų priežiūros gairėms”, – penktadienį skelbė Vokietijos laikraščių antraštės.
Be to, šios iniciatyvos kritikai teigia, kad ECB užkrauta milžiniška užduotis – kontroliuoti daug skirtingas tradicijas ir veiklos formas turinčių Bendrijos bankų.
Bendros bankų kontrolės šalininkai viliasi, kad toks mechanizmas padėtų ateityje išvengti bankų griūčių ar neatsakingos šalių narių finansinių institucijų kontrolės.
Kritika Tarybos darbui
Kitas Lietuvai nerimą kėlęs klausimas – vadinamasis euro zonos biudžetas.
Bendrą valiutą turinčios šalys siekia sukurti finansinį instrumentą, kuris padėtų spręsti euro zonos problemas. Prieš derybas baimintasi, kad į tokį naują „aukso puodą” pinigus įnešiančios 17 šalių nebenorės ir toliau mokėti didelių sumų į pagrindinį ES biudžetą.
„Vakar aš rimtai kovojau, kad bet kokios fiskalinės priemonės, kurios siūlomoms euro zonos šalių problemoms spręsti, nebūtų daromos europinio Bendrijos biudžeto sąskaita”, – teigė D. Grybauskaitė.
Tačiau Lietuvos vadovei užkliuvo Tarybos darbas šiuo klausimu. Jos teigimu, kol kas neaišku, nei kas, nei kiek pinigų į tokį euro zonos bendrąjį iždą turėtų įnešti.
„Iš viršaus kartais nuleidžiamos idėjos apsiriboja tik pavadinimais ir viešojoje erdvėje sukelia daugiau spekuliacijų, nei reikėtų. O mes per naktį turime sėdėti ir aiškintis, kokį turinį turime įdėti į tą naują gražiai skambančią kategoriją”, – kritikos pažėrė D. Grybauskaitė.
Blogiausia jau praeityje?
Mažiau, nei planuota, dėmesio skirta krizės vis dar kamuojamoms Pietų Europos šalims, ypač Ispanijai ir Graikijai.
Prieš šį susitikimą sklido kalbos, kad pagalbos savo šaliai prašys Ispanijos premjeras Mariano Rajoy. Tačiau nebuvo jokių „prašau padėti”. Penktadienio rytą traukdamas cigarą ir pėstute iki Tarybos atėjęs M. Rajoy Briuselį paliko be jokių konkrečių pagalbos planų savo šaliai.
Šalių lyderiai aptarė ir padėtį Graikijoje, kur besitęsiantys protestai nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Nepaisant to, ES narės teigiamai įvertino pokyčius Graikijoje. F. Hollande’as pabrėžė, jog dar per anksti atsikvėpti, bet visi tikisi, kad liūdnųjų pranašų bauginimai, jog Graikija jau tuoj tuoj paliks euro zoną, neišsipildys.
„Šį vakarą vėl įsitikinau, kad blogiausia – praeityje. Bet darbai dar nebaigti”, – įspėjo Prancūzijos prezidentas.
Kitas Europos vadovų susitikimas numatytas lapkričio 22, 23 dienomis. Po mėnesio ruošiamasi dar įnirtingesnėms diskusijoms ir ilgesnei bemiegei nakčiai, nes programoje numatytos diskusijos dėl ES biudžeto.
Lietuvos vadovė patvirtino, kad jau šio susitikimo metu buvo aptarti ir kiekvienos šalies interesai biudžeto klausimais.
„Truputį apsišaudėme, truputį griežčiau pakalbėjome. Parodėme, jog su viskuo taip lengvai nesutiksime ir neleisime, kad mus vyniotų aplink pirštą”, – kitos Europos Vadovų Tarybos nuotaikas nujautė prezidentė.
Nobelio premiją atsiims visas būrys?
Nobelio komitetas, skirdamas Taikos premiją ES, regis, neįtarė, kokią naštą užkrovė norvegams Osle, kurie gruodžio mėnesį gali sulaukti viso būrio valstybių vadovų iš ES, į kurią norvegai nesiveržia.
Iš pradžių ES institucijų vadovai nusprendė, kad gautos Nobelio Taikos premijos į Oslą vyks atsiimti trise: Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy ir Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Tačiau siekdamas kilmingesnio renginio H. van Rompuy susitikimo metu paskatino ir 27 šalių lyderius atvykti į Norvegiją gruodžio 10 dieną.
Prancūzijos prezidentas F. Hollande’as teigė šį klausimą aptaręs su Vokietijos kanclere A.Merkel. Jie nusprendė, kad jei visi ES lyderiai susitartų, jie mielai vyktų bent jau stebėti iškilmingos Nobelio premijos teikimo ceremonijos.
