Kalbėdamas su BNS, apžvalgininkas teigė, kad Lietuvos
vyriausybę formuoti ketinančios opozicijos partijos neturės
galimybių smarkiai padidinti socialines išlaidas, o referendumo
rezultatai dar sumažina galimybes sėkmingai pastatyti naują
atominę elektrinę.
„Bus ypač atidžiai stebima, ar Lietuva tęs dujų sektoriaus
liberalizavimą, dėl kurio Lietuva tapo labai populiari Briuselyje ir
daro ten didelį įspūdį“, - interviu telefonu sakė E. Lucasas.
Vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sukėlė
ginčus tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Lietuva iki 2014 metų pabaigos
ketina visiškai atskirti „Lietuvos dujų“ veiklas. Vienintelis
Lietuvos dujų tiekėjas „Gazprom“ valdo 37,1 proc. šios įmonės
akcijų. Įgyvendinus reformą, magistraliniai dujotiekiai atitektų
nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.
„Gazprom“ teigė, kad reforma pakenks įmonės verslo interesams.
Andriaus Kubiliaus vyriausybė savo ruožtu apkaltino Rusijos
bendrovę piktnaudžiaujant monopoline padėtimi nustatant aukštas
dujų kainas.
E. Lucasas teigė, kad 62 proc. referendumo dalyvių balsavimas
prieš naujos atominės elektrinės statybą dar sumažina šansus
pastatyti naują jėgainę - „be galo brangų ir sudėtingą
projektą, kuris vystomas vėluojant 10 metų“.
„Šansai ir taip buvo gana maži, ir referendumas juos dar
sumažina“, - sakė E. Lucasas, pabrėžęs, kad pasitikėjimo lygis
tarp trijų Baltijos šalių esąs žemas.
Vertindamas opozicijos partijų pergalę rinkimuose, „The
Economist“ apžvalgininkas teigė, kad valdantieji nukentėjo dėl
griežtų priemonių, kurių ėmėsi stabilizuoti ekonomiką nuosmukio
metu. Kita vertus, pasak E. Lucaso, centro-dešiniųjų Vyriausybė
prasčiau komunikavo su rinkėjais nei Latvijos ir Estijos premjerai,
kurie buvo perrinkti dar vienai kadencijai.
„Priežastis iš dalies nulėmė labai griežtos priemonės,
kurių vyriausybė ėmėsi stabilizuoti ekonomiką ekonominės krizės
metu. Bet manau, kad Vyriausybė tai pat gana blogai komunikavo, ir
sukūrė arogantišką įspūdį“, - teigė E. Lucasas.
„Manau, kad (naujosios) vyriausybės manevrų laisvė bus gana
ribota. Darant prielaidą, kad jie norės išlaikyti litą susietu su
euru, jie negalės daug skolintis. Jie turbūt taip pat nenorės dar
kelti mokesčių, taigi galimybės dosnioms socialinėms išlaidoms
yra gana ribotos“, - sakė E. Lucasas.
Pirmadienį derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos pradėjo
Darbo partija, socialdemokratai bei „Tvarka ir teisingumas“.
„The Economist“ žurnalisto teigimu, Vakarams nerimą gali sukelti
V. Uspaskicho ir R. Pakso vaidmuo naujojoje Vyriausybėje dėl jų
prieštaringos praeities.
