• Staigūs ekonomikos pokyčiai atneša didelių nuostolių
• Progresiniai mokesčiai dėl taikomo neapmokestinamo minimumo Lietuvoje jau egzistuoja
• Verslas turi daugybę būdų apeiti progresinius mokesčius
Partijų programose yra daugybė prieštaravimų - jos neretai žada tokius dalykus, kurių įgyvendinimas priklauso ne nuo pačių partijų, bet nuo išorinių veiksnių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Vytautas Snieška teigia, jog komplikuota situacija Europoje gali ženkliai pakoreguoti elektoratui dalinamus pažadus.
„Niekada nereiktų tikėtis staigių pokyčių, nes, kaip rodo įvairiausi ekonominiai modeliavimai, po bet kokių staigių pokyčių būna didelių nuostolių.
Galima žadėti mokėti ir du, ir tris kartus didesnį minimalų darbo užmokestį, bet jei į valstybės biudžetą nesurenkama daugiau pinigų - tai nelengvai įgyvendinama. Žinoma, tos partijos, kurios sugebės sumažinti kliūtis verslui, sudaryti geresnes verslo plėtros, konkuravimo užsienio rinkose sąlygas ir tokiu būdu užtikrinti didesnes įplaukas į biudžetą, tikrai turės daugiau galimybių įgyvendinti savo pažadus“, - tvirtina profesorius.
V. Snieška taip pat pažymi, kad progresiniai mokesčiai dėl taikomo neapmokestinamo minimumo Lietuvoje jau egzistuoja, nes mažai uždirbantiems žmonėms yra taikomas neapmokestinamas minimumas, tuo tarpu jis nėra taikomas tiems, kurių atlyginimas yra didelis, todėl dabartinėje mokesčių sistemoje jau atsižvelgiama į mažiau uždirbantį žmogų.
„Labai lengva sudaryti gerą įspūdį ir gerą vaizdą, kad tokiu būdu kovoji su socialine neteisybe, tačiau realybė tokia, jog de jure Lietuvoje yra taikoma proporcinių mokesčių sistema, o de facto pas mus egzistuoja progresinių mokesčių sistema.
Be to, fizinio asmens gaunamų pajamų įtaka būsimai „Sodros“ pensijai jau skaičiuojama to nedeklaruojant de jure, pagal progresinių mokesčių principą - didėjant gautam vidutiniam atlyginimui, pensija auga vis mažesniu laipsniu, o viršijus šalies vidurkį penkis kartus, tolesnis atlyginimų augimas pensijos nebedidina“, - teigia jis.
Pasak profesoriaus, progresiniai mokesčiai skatina viduriniosios klasės nykimą, nes aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra apmokestinami labiausiai ir todėl yra linkę emigruoti.
V. Snieška taip pat pastebėjo, jog tokioje mokesčių sistemoje veikiantis verslas taip pat yra linkęs emigruoti į kitas šalis, nors, jis pripažįsta, kad tie, kas nori, visada randa būdų, kaip „apeiti“ nepalankias situacijas.
„Verslas turi daugybę būdų apeiti progresinius mokesčius. Pasaulio praktikoje pilna tokių metodų. Yra ir tokių turto paėmimo formų kaip dividendai, įkuriami įvairūs fondai, kurių pinigai naudojami ne pagal fondų paskirtį. Lietuvoje santykinai nėra labai daug turtingų žmonių. Problema ta, kad jų yra net labai mažai, todėl, net apmokestinus juos didesniais mokesčiais, kyla klausimas, ar pinigų masės srautas į biudžetą ženkliai padidėtų“, - pabrėžė V. Snieška.
Mokslininko nuomone, kiekvienas žmogus, atsidūręs balsavimo kabinoje ir dėliodamas savo prioritetus, turėtų įvertinti tos partijos, už kurią atiduoda savo balsą, darbus.
„Gal tikrai kai kurie politikai nuoširdžiai nori keisti situaciją, tikrai sieks, kad jų pažadai taptų realiais darbais. Bet visada reikia pergalvoti, kurie pažadai yra realūs, ir ar tie, kurie žada, savo veiksmais yra įrodę, kad laikosi žodžio, duoto rinkėjui. Žinoma, yra naujų partijų, kurias labai sunku vertinti, bet žmonėms būdingas noras lošti, ir kartais jie išlošia, kartais, deja, ne“, - savo mintimis dalinosi V. Snieška.
