Netrukus tai pastebėjo ir verslas, kuris šiais laikais gali išlikti keliais būdais – investuodamas milžiniškus pinigus į reklamą arba būdamas įdomus ir prisitaikydamas prie kintančio žmonių dėmesio.
Būtent dėmesys, kaip pagrindinė ateities vertybė, ir pakeis pinigus. O Lietuva, kaip keliaujančių ir greitą internetą turinčių žmonių šalis, gali išnaudoti šias savybes ir įsitvirtinti pasaulyje.
Netrūkinėjantis interneto ryšys ir valstybės gerovė – ką jie turi bendro? Vienas garsiausių pasaulio sociologų tikina, kad greito interneto ryšio svarba yra tokia pati, kaip prieš kelis šimtus metų - geležinkelio.
„XIX a. žmonėms, statantiems fabrikus, reikėjo geležinkelio, tuometės infrastruktūros. Kas jos neturėjo, negalėjo kurti savo gerovės. Dabar svarbiausia – greitas interneto ryšys. Kartu su išsilavinimu šis derinys kuria ateities mokslininkus ir verslininkus. Lietuva yra greičiausiai plačiajuostį internetą plėtojanti šalis Europoje ir tai neabejotinai jausis ateityje“, - portalui lrytas.lt prieš savo paskaitą „Gyvenimas po kapitalizmo“ Švedijos verslo apdovanojimuose sakė A. Bardas. Anot mokslininko, kitas Lietuvos privalumas – visų keikiami pigūs skrydžiai.
„Lietuva yra nuostabi dėl pigių skrydžių. Emigrantai užsienyje gauna pinigų, žinių. Esmė ne tai, kad užsienyje gyvenantys lietuviai siunčia namo pinigus, o tai, kad jie grįžta ir sujungia lietuvius su likusiu pasauliu“, - pastebėjo futurologas.
Numatė Rugsėjo 11-osios įvykius
Knygų trilogijos „The Futurica Trilogy“ bendraautoris Aleksandras Bardas yra žinomas filosofas ir futurologas. Šios knygos autoriai numatė dot. com krizę ir Rugsėjo 11-osios įvykius. Knygoje iškeliama radikali nauja „Netocracy“ (angliškų žodžių „demokratija“ ir „internetas“ samplaika) teorija.
Pagrindiniai šios teorijos teiginiai numato, kad pagrindinis varžybų objektas ateityje bus interneto kontrolė, taip pat prognozuojamas „netokratų“ iškilimas – itin gerą interneto kompetenciją turinčios klasės susiformavimas, kuris išstums šiuolaikines valdžios struktūras (tokio reiškinio užuomazgas būtų galima pastebėti šiuolaikiniuose „Okupuok Volstritą!“ ir „Anonymous“ judėjimuose).
Renginyje Lietuvoje daugiausia buvo svarstoma pinigų reikšmė ateities pasaulyje. A. Bardas tikino, kad „Google“ griauna kapitalizmą nuo pačių jo pamatų: „Už „Google“ reklamą moka nevykėliai, kurie nemoka kitaip pasiekti savo klientų. Viskas, ką jie moka – mesti pinigų pluoštus į savo problemas. Tačiau mokamus paieškos rezultatus spūsteli tik 1,5 proc. lankytojų“, - sakė tyrėjas.
Anot Aleksandro Bardo, ateityje pinigus pakeis dėmesys: „Gyvename paradigmos pasistūmėjimo viduryje. Visi mūsų draugai, įmonės ir klientai ieško ir trokšta dėmesio. Ateities struktūrose nėra vietos pinigams.“
„Keturiasdešimtmečiai eina į treniruoklių sales ir tobulina save. Jie yra individai, kuriuos sukūrė knygos. O jų vaikai tokie nėra. Jie gali turėti daugybę skirtingų asmenybių. Šizofrenija nuo šiol yra sėkmės sinonimas, nes žmogus, kuris sugeba turėti daugiausia asmenybių, yra sėkmingiausias“, - juokavo mokslininkas. Anot jo, šiuolaikiniai dvidešimtmečiai yra interneto personifikacija ir verslui reikia prie jų prisitaikyti, jei jis nori išlikti įdomus žmonėms.
