Paskutiniame savo interviu Lietuvoje A. Derse teigė, kad jos
kadencijos metu Lietuva ir Jungtinės Valstijos tapo lygiaverčiais
partneriais, sustiprino bendradarbiavimą saugumo srityje ir atvėrė
naujas galimybes verslui.
Diplomatė taip pat pasveikino šalies vyriausybę dėl pastangų
tinkamai įvertinti holokaustą Lietuvoje, tačiau perspėjo, kad
šalis privalo geriau finansuoti gynybą.
- Kai grįšite į Jungtines Valstijas, ką papasakosite apie Lietuvą jos nepažįstantiems amerikiečiams?
- Sakysiu, kad tai maža šalis, kuri yra labai gera Jungtinių
Amerikos Valstijų draugė, partnerė ir sąjungininkė. Apie ją
turime žinoti daugiau, geriau suprasti didžią Lietuvos istoriją,
taip pat ir jautrius istorijos puslapius.
Amerikiečiai turi ir toliau stiprinti santykius su Lietuva, nes
išpažįstame tas pačias vertybes, turime tuos pačius interesus.
Mūsų žmones sieja istoriniai ryšiai, kuriuos norime išlaikyti
Lietuvai vystantis kaip svarbiai Europos Sąjungos (ES) valstybei.
Kai atvyksta draugai, vežame juos į tris vietas. Pirmiausia -
Kernavę, kur lietuvių tautos lopšys. Visada ją laikiau mistine ir
nuostabia vieta, o dabar ten įsikūrė ir puikus muziejus. Iš
Kernavės vykstame į Trakus sužinoti apie Lietuvos Didžiąją
Kunigaikštystę. Taip pat į vadinamąjį KGB muziejų Vilniuje -
ten pasakoju apie mūsų veiklą, vertinant Antrojo pasaulinio karo
istoriją, holokaustą, sovietų okupaciją.
- Kalbant apie dvišalius Lietuvos ir JAV santykius, kuriose srityse matote didžiausią pažangą, o kur jos dar trūksta?
- Atvykau turėdama tikslą, kad mūsų santykiai taptų dviejų
lygiaverčių partnerių santykiais - gerbiančių vienas kito
nacionalinius interesus, galinčių turėti skirtingus požiūrius,
bet dirbančius produktyviai ir konstruktyviai. 2010 metų kovą
sakiau, kad judame tokios santykių būklės link. Manau, ją
pasiekėme.
Naują lygį pasiekė mūsų santykiai saugumo srityje dvišaliu
lygmeniu, dirbant su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos programa.
Per pastaruosius kelerius metus NATO pasiekta daug pažangos Lietuvai
svarbiais klausimais: nuolatine tapo Baltijos šalių oro policijos
misija, viršūnių susitikime pritarta Energetinio saugumo centrui,
paskelbti laikini priešraketinės gynybos pajėgumai NATO aljansui.
Per BALTOPS pratybas buvo nuostabu Nemirsetos paplūdimyje
stebėti išsilaipinančius JAV jūrų pėstininkus, o B52
bombonešiai be sustojimų skrido iš Luizianos. Tai buvo daroma
siekiant pademonstruoti JAV įsipareigojimus ir galimybes prisidėti
prie Lietuvos saugumo.
Vyksta diskusijos dėl išlaidų gynybai. Šioje srityje, JAV
požiūriu, turėtų būti padaryta daugiau. Kalbame apie du
procentus. Visi NATO sąjungininkai priėmė politinį
įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms. Šis skaičius
nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad
bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina
gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP. Norint padidinti pajėgumus
ginti savo šalį ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos
misijos, reikia išleisti daugiau. Dėl šios priežasties NATO
nusprendė skirti 2 proc.
Nesivelkime į kažkokius mistinius debatus apie 2 proc.,
nemąstydami, ką tai reiškia. O tai reiškia pajėgas vietoje,
kelius, įrangą, pratybas. Tai reiškia realias galimybes apginti
save. Jei nėra saugumo, visa kita beveik nesvarbu. Raginau kolegas
Lietuvoje iš viso politinio spektro, per visas institucijas, per
žiniasklaidą žiūrėti rimtai į šį klausimą.
Tik Lietuva gali nuspręsti, ko imtis, atsižvelgiant į tai, kad
žmonės dar kenčia nuo krizės padarinių. Suprantu, kad tai
sudėtingas klausimas. Bet, regis, politinė vadovybė juda šia
linkme, žengdama svarbų žingsnį didinti išlaidas gynybai.
Išmaniosios gynybos koncepcija turėtų būti logiškas pagrindas
didinti išlaidas gynybai, nes išmaniosios gynybos esmė yra
išleisti pinigus protingai tokiems dalykams, kurie iš tiesų
prisidėtų, pavyzdžiui, prie gynybos planų Lietuvai.
Lietuvoje glaudžiai bendradarbiavome su vyriausybe ir
nevyriausybinėmis organizacijomis, skatindami ir saugodami žmogaus
teises, pavyzdžiui, dėl smurto prieš moteris. Labiau
džiaugiausi, kad įstatymas buvo priimtas prieš pat H.Clinton
vizitą į Demokratijų bendrijų susitikimą Lietuvoje.
Kaip žinote, daug dirbome holokausto klausimu. Mūsų požiūriu,
šis klausimas susijęs su mūsų platesniu požiūriu į žmogaus
teises, toleranciją ir mažumų teises kaip ypač svarbius
elementus stiprioje demokratijoje. Tai taip pat istorinio teisingumo
klausimas. JAV daugybė žmonių domisi šiuo klausimu, ne tik žydų
bendruomenė. Šioje srityje matėme didžiulę pažangą,
nuoširdžiai tikiuosi, kad tai tęsis.
Verslo srityje pradžia buvo gera - padėjome Lietuvai patekti į
daugybės Amerikos kompanijų radarų ekranus. Lietuva turi daug
potencialių privalumų kaip ekonominė ir komercinė partnerė
Amerikos įmonėms. Amerikos bendrovės gali rasti partnerius, kurie
žino, kaip užsiimti verslu rytuose, kurie moka reikiamas kalbas,
supranta rinkas, bet taip pat gali patekti į ES, nes Lietuva yra ES
narė.
Čia dirbančiai Amerikos kompanijai labai daug naudos atneša
geros verslo sąlygos (Doing Business), jos gerėja. Dabartinė
vyriausybė buvo tvirtai pasiryžusi toliau gerinti investicijų
aplinką. Tikiuosi, tai tęsis, nes Lietuva pradeda sulaukti rimto
dėmesio iš Amerikos verslininkų.
Surengėme pirmąją JAV prekybos departamento sertifikuotą
prekybos misiją, šį mėnesį į Ameriką vyks atsakomoji misija.
Reikia tikėtis, kad kitąmet į Lietuvą atvyks dar viena misija.
Lietuvos ambasada turės naują prekybos atašė, kuris visą
dėmesį sutelks tik verslui. Mūsų ambasadoje taip pat bus naujas
pareigūnas, kuris rūpinsis tik prekybos reikalais. Taigi turėsime
naujų išteklių, kad prekybinį bendradarbiavimą pakeltume į
naują lygį.
Kalbant apie energetiką, Lietuvos situacija išskirtinė dėl
istorinių aplinkybių, ir ją stengiamasi spręsti įgyvendinant ne
vieną projektą. JAV valstybės sekretorė ir kiti pareigūnai
išsakė tvirtą paramą tam, ką daro Lietuva. Jūs patys
sprendžiate, kaip tai daryti, bet manome, kad labai svarbu, jog
Lietuva eina šia linkme.
Pasiūlėme techninę ir politinę paramą didiesiems projektams -
Visagino atominei elektrinei, nes tikime, kad atominė energetika yra
labai svarbus tvarios švarios energetikos elementas, JAV statome
naujas atomines elektrines. Pasiūlėme techninę paramą studijai
dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. Įvyko puiki konferencija
apie skalūnų dujas. JAV žinome, kad tai gali būti vystoma
išlaikant ekologinę pusiausvyrą.
- Kai kurie diplomatai ir politikai Lietuvoje bei kitose regiono valstybėse nuogąstauja, kad JAV dėmesį nuo Europos nukreipia į Aziją. Ką pasakytumėte žmonėms, kurie reiškia nerimą?
- Prezidentas Barackas Obama ir sekretorė H.Clinton sakė, kad
santykiai su Europa yra kertinis partneris, siekiant stabilumo,
klestėjimo ir saugumo. JAV ir Europa išpažįsta panašias vertybes,
mus vienija 65 metai bendradarbiavimo NATO. Tai nesikeis. Esame
įsipareigoję šiems santykiams.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos yra globali įtakinga valstybė,
turinti pasaulinių interesų. Atsižvelgiant į tai, kas šiomis
dienomis vyksta Azijoje, labai svarbu, kad JAV toliau
bendradarbiautų su įtakingomis Azijos šalimis, kad toliau siektų
atvirų jūrų kelių, o visi galėtų gauti naudos iš prekybos su
Azija. Ir jūsų premjeras šiuo metu vieši Kinijoje. Netgi pasaulyje
su ribotais ištekliais tai nėra nulinės sumos žaidimas (kai vienas
pralaimi, kad laimėtų kitas - red.).
- Istorija su įjungtu mikrofonu (kai buvo įrašyta, jog B.Obama neviešai sakė D.Medvedevui turėsiantis daugiau manevrų laisvės dėl priešraketinio skydo po prezidento rinkimų - BNS) prisidėjo prie spekuliacijų, ar po prezidento rinkimų gali keistis Amerikos užsienio politika. Ar tokie pokyčiai galimi?
- Apie rinkimus galiu pasakyti tik tiek - jie bus laisvi,
sąžiningi ir demokratiški, kaip ir rinkimai Lietuvoje. Kalbėdami
apie Amerikos užsienio politiką, naudojame posakį: „dvipartystė
baigiasi ties krantais“.
Kiek tai susiję su šia pasaulio dalimi, su
Lietuva, pamatinės mūsų užsienio politikos kryptys nesikeis,
nepaisant to, kas įvyks per rinkimus. Tuo esu įsitikinusi, nes
mūsų interesai čia sutampa, ir tai nesikeis.
- Į Lietuvą atvykote 2009 metais, kai mūsų šalis patyrė vieną iš didžiausių nuosmukių pasaulyje, ekonomikai susitraukus beveik 15 procentų. Kaip vertinate pastangas įveikti krizę per pastaruosius trejus metus?
- Apibūdinimui tinka tik vienas žodis - tai nepaprasta. Krizė
Lietuvai smogė labai stipriai - 2009 metais BVP smuko 15 proc. Jau
2010 metais grįžote prie 1 proc. augimo (BVP paaugo 1,4 proc. -
BNS). Pernai augimas siekė šešis procentus. Šių metų
perspektyvos taip pat atrodo gana geros, bet tai labai priklausys nuo
situacijos kitose rinkose. Žinau, kad Lietuvos žmonės priėmė
svarbiausią sunkiausią smūgį dėl griežtų taupymo priemonių,
kurių imtasi pakoreguoti ekonominę situaciją, bet jie jį priėmė
drąsiai.
Keliavau po regionus, todėl žinau, kad žmonės vis dar kenčia
nuo krizės padarinių. Bet žiūrint iš makroekonomikos taško,
Lietuva sugebėjo ekonomiką apsukti per metus, ir tai nepaprasta.
Keliavau į Jungtines Valstijas su ministru pirmininku tuo metu, kai
tai vyko, ir mūsų ekonomistai jam sakė, kad labai gerbia Lietuvą,
jog šalis sugebėjo tai padaryti. Aš stebiuosi, kaip jums pavyko.
- Kaip vertinate padėtį Lietuvos žiniasklaidoje - jos laisvę, nepriklausomybę, kokybę?
- Jungtinėse Valstijose mes tikime, kad žiniasklaida yra beveik
ketvirta valdžios šaka. Mūsų filosofija paremta tuo, kad be
laisvos žiniasklaidoje žmonės negali būti laisvi. Thomas
Jeffersonas sakė: “Jei reikėtų rinktis tarp valdžios be laivos
žiniasklaidos, ar laisvą žiniasklaidą be valdžios, rinkčiausi
pastarąją“.
Žiniasklaida ne tik atspindi įvairius dalykus - žiniasklaida
gali ir turi stiprioje demokratijoje formuoti viešąją nuomonę,
sutelkdama žmonių mintis ties nacionalinio saugumo klausimais ir
suteikdama forumą debatams bei diskusijoms, analizėms ir idėjoms.
Visus trejus metus artimai dirbau su žiniasklaida. Vienas iš
mano tikslų buvo palaikyti ryšius su mąstančiais apžvalgininkais,
analitikais ir autoriais. Gera žinia, kad Lietuvos žiniasklaida
laisva, tą rodo visi tarptautiniai rodikliai. Manau, kad jos vaidmuo
skatinant nacionalines diskusijas stiprėja Lietuvos santykinai
jaunoje demokratijoje. Per pastaruosius metus perskaičiau ne vieną
turiningą, objektyvų straipsnį jautriais klausimais, susijusiais su
holokaustu. Tai buvo labai įdomu, noriu pasveikinti žurnalistus,
kurie pradeda skirti dėmesį sudėtingiems Lietuvos visuomenės
klausimams.
Tačiau norėčiau, kad žiniasklaida čia skirtų dar daugiau
dėmesio tarptautiniams klausimams, nes Lietuva yra tarptautinis
žaidėjas.
Žiniasklaida taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį kovojant su
netolerancija ir antisemitizmu. Galima žaisti tokiais jausmais, kad
parduotum laikraštį, arba to nedaryti...
- Kokie Jūsų ateities planai, ir kada Lietuva gali tikėtis sulaukti naujo JAV ambasadoriaus?
- Rinkimų metais negalime būti tikri, kada kas nors pasigirs iš
Baltųjų rūmų. Bet manau, kad yra galimybė, jog Baltieji rūmai
tai greitai paskelbs. Mano asmeniniai planai - grįžti į
Vašingtoną. Jungtinėse Valstijose gyvena trys iš keturių mano
vaikų. Mano vyras šiuo metu dirba kaip naujos JAV Filipinų
bendruomenės vykdantysis direktorius. O aš spręsiu, ką daryti
toliau.
