Sostinės plėtra neatrodo tokia sklidina rožinio optimizmo, kaip Valstybės pažangos tarybos parengta visos šalies pažangos strategija „Lietuva 2030”.
„Sklandžią sostinės plėtrą trikdo išskydusi urbanistinė miesto struktūra.
Šį procesą skatina stichiška gyventojų migracija į priemiesčius ir Vilniaus rajono vietoves”, – pažymi Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Ekonominio pakilimo laikais 2006–2008 metais sostinėje užvirė daugiabučių statyba, vėliau ją pakirto krizė.
Tačiau sunkmetis menkai pristabdė individualių namų statybą, finansuojamą daugiausia iš asmeninių lėšų ir santaupų.
Vilniečiai ir į sostinę migruojantys kiti šalies gyventojai ėmė sparčiai kurtis priemiesčiuose ir Vilniaus rajono miesteliuose bei kaimuose – ten, kur pigesnė žemė.
Ten įsikuria jaunos šeimos, o centrinės miesto dalies gyventojai sensta. Tiesa, stichiškas miesto byrėjimas į pakraščius ne tik smukdo miesto ekonomiką, bet ir išmuša iš pusiausvyros Vilniaus viešojo transporto struktūrą.
Nemėgstančius dangoraižių M.Pakalnis nuramino: kairiajame Neries krante jų neturėtų atsirasti.
„Naujamiestyje nėra net ekonominės prasmės statyti dangoraižių. Ten yra tuščių erdvių, nenaudojamų sandėlių.
Pagaliau aukštingumo normos leidžia paaukštinti Naujamiesčio namus iki 6–7 aukštų pastatų”, – sakė „Vilniaus plano” vyriausiasis architektas.
Bet dešiniajame Neries krante, Šnipiškėse, aukštų statinių turėtų iškilti, tai numatyta pagal Vilniaus bendrąjį planą.
Mažiausiai pokyčių numatoma paveldo saugomame senamiestyje, bet kyla keblumų dėl griežtų taisyklių. Jau dabar pastebimai mažėja kavinių, verslo įstaigų, nes ribojamas eismas, nėra vietų automobiliams pastatyti.
Jau dabar šioje miesto dalyje matyti vis daugiau voratinkliais aptrauktų langų. Vilniaus senamiestis, turint galvoje ir gyventojų senėjimą, ir traukimąsi į priemiesčius, po 20 metų išliks autentiškas, nepaliestas laiko, bet skurdokas. Ir apytuštis.
