Daugelis į kaimyninę šalį bankrutuoti traukiančių žmonių kaltina godžius bankus, krizę, valstybę, nesąžiningus verslo partnerius.
Tačiau taip skolų bandantys atsikratyti lietuviai priekaištauti sau neskuba.
Pagerino rekordą
Vien tik liepos mėnesį Latvijoje bankrotas paskelbtas net aštuoniems Lietuvos piliečiams. To dar nėra buvę.
Be to, praėjusį mėnesį kaimyninėje šalyje bankrutavo trys lietuvių šeimos.
Daugelis jų – buvę verslininkai, kuriuos ištiko nesėkmė, užsmaugė skolos.
Latvijoje liepą bankrutavo vilniečiai, kauniečiai, marijampoliečiai.
Nemokios – ir žmonos
„Mes taip pat buvome priverstos bankrutuoti”, – sako trijų verslininkų žmonos, su verslu neturėjusios nieko bendra, tačiau laidavusios už sutuoktinių paskolas.
„Lietuvos rytas” surado beveik visus lietuvius, kuriems liepą buvo paskelbtas bankrotas kaimyninėje šalyje.
Latvijos duomenų bazėse apie juos skelbiama viešai, tačiau savo tėvynėje daugelis jų nori likti šešėlyje.
Apie tai, kad tapo nemokūs, jie nepasakoja net savo artimiesiems. Kas Vakaruose atrodo normalu, Lietuvoje atrodo lyg dėmė.
Mat iki šiol įsišaknijęs stereotipas, kad bankrutuoti gali tik bendrovė, tačiau jei bankrutuoja žmogus, skamba keistai.
„Tai – mano nesėkmė, apie kurią tikrai nenoriu kalbėti”, – „Lietuvos rytui” tepasakė Vilniuje gyvenantis vienos bendrovės projektų vadovas Gintaras J. Jis negalėjo atsiskaityti su bankais ir buvo priverstas ieškoti išeities.
Beje, bankrotas paskelbtas ne tik jam, bet ir jo žmonai.
Istorijos – panašios
Kone visų bankrutuojančių žmonių gyvenimo istorijos šiek tiek panašios.
Turėjo sėkmingą verslą iki 2008 metų krizės, tačiau kartu juos slėgė ir milžiniškos skolos. Kai šalies ekonomika sustingo, sustojo ir verslas.
Liko brangiai įsigyti sklypai, neįgyvendinti verslo planai ir daugybė įsipareigojimų bankams. Šiandien šie lietuviai jau beveik atsikratė skolų naštos, tačiau bent trejus metus kas mėnesį turės atsisveikinti su dalimi pajamų.
Kai kurie bankrutavę lietuviai mano, kad tėvynėje apie tai geriau nepasakoti. Jie baiminasi apkalbų, gal net ir patyčių.
Kai kurie papasakojo savo liūdnas istorijas, tačiau fotografuotis atsisakė, nenori skelbti ir savo pavardės.
„Kodėl? Todėl, kad dar turiu turto, apie kurį bankai nežino. Be to, man reikia naujų paskolų verslui”, – „Lietuvos rytui” prisipažino vienas Latvijoje bankrutavęs kaunietis, kurio turtas jau areštuotas.
Jis bus parduotas iš varžytynių, o bankroto administratorius pinigus atiduos kreditoriams.
Bet tai bus tik katino ašaros, palyginti su jo skola.
Linkę kaltinti bankus
Į Latviją būriais traukiantys lietuviai nutarė nelaukti kitų metų kovo, kai fizinių asmenų bankrotas jau bus skelbiamas ir mūsų šalyje.
„Lietuvos įstatymai remia bankus, o latvių teisė gina žmogų”, – paaiškino kaimyninėje šalyje bankrutavęs verslininkas Romualdas Milius. Siekti fizinio bankroto jį privertė besityčiojantys mūsų šalies komerciniai bankai.
Panašiai kaip ir kitiems jo likimo draugams, R.Miliui teko imti paskolas, laiduoti savo turtu. „Už vieną parašą dabar tenka tiek kentėti”, – apgailestavo pašnekovas.
Ar sunku buvo ryžtis fiziniam bankrotui? „Gyvenimas eina toliau, nieko čia nepadarysi”, – apgailestavo vyras.
Atsitveria tylos siena
Apie kai kuriuos Latvijoje bankrutavusius lietuvius dar neseniai buvo plačiai rašoma. Tačiau šiandien jie mieliau renkasi likti šešėlyje – prisipažinti jiems gėda.
Pavyzdžiui, Antanas S. pernai išgarsėjo iškėlęs milžinišką ieškinį prieš valstybę.
Vyras dėl sužlugdyto automobilių verslo kaltino valdžią, verslo partnerius, specialiąsias tarnybas, kurios jam pritaikė sankcijas. Įdomiausia, kad vėliau jam kaltinimai buvo panaikinti.
Anksčiau viešai piktinęsis Antanas S. dabar renkasi tylą.
„Šiandien jau nenoriu kalbėti apie tai. Jokių komentarų”, – teištarė vyras.
Kartu – paprasčiau
Liepą bankrutavusių Latvijoje sąraše – trys šeimos.
„Žmonos dažnai būna laiduotojos, kai vyrai ima paskolą verslui. Taigi kartu bankrutuoti tiesiog paprasčiau”, – „Lietuvos rytui” sakė Gytis Januška – pirmasis Latvijoje kartu su žmona bankrutavęs lietuvis.
Pavyzdžiui, dvi mūsų šalies pilietės, kurioms liepą kaimyninėje valstybėje paskelbtas bankrotas, tebedirba valstybiniame sektoriuje – buhaltere ir inspektore. Tačiau bankrutuoti jos buvo priverstos dėl savo sutuoktinių nesėkmių.
Viena jų praėjusiais metais nesėkmingai kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Kaunietis G.Januška prieš keletą metų irgi krimto politiko duoną. Tačiau dabar konsultuoja lietuvių šeimas, kurios bankrutuoja Latvijoje.
Jis nesistebi, kad tokių šeimų mūsų šalyje daugėja, nes viską gali paaiškinti savo pavyzdžiu.
„Kartu gyvenome, bendrai ūkį valdėme, valgėme ir keliavome. Kodėl kartu neturėtume ir bankrutuoti?” – klausė G.Januška.
Kaunietis anksčiau vadovavo nekilnojamojo turto bendrovei, kurios skolos ir privertė verslininką siekti asmeninio bankroto. Bet kuo čia dėta sutuoktinė?
G.Januška nemato nieko keista. „Žmonos dažnai būna laiduotojos, kai vyrai ima paskolą verslui”, – paaiškino jis.
Todėl jis nesistebi, kad lietuviai, taip pat ir latviai, dažnai bankrutuoja poromis. „Taip tiesiog paprasčiau”, – aiškino buvęs verslininkas.
Įklimpo dėl namo
G.Januška nekaltina šalies, kurioje gyvena, dėl savo padėties. Nekilnojamojo turto verslas įstrigo krizės gniaužtuose, skolos viršijo galimybes. Tad asmeninis bankrotas Latvijoje kauniečiui tapo vienintele išeitimi.
Nemokiu Latvijoje paskelbto Juozo Skučo istorija – kiek kitokia. Verslininkas negaili piktokų žodžių Lietuvai, o dėl asmeninio bankroto kaltina nesąžiningus valdininkus.
Prieš septynerius metus J.Skučas nusprendė įsigyti Juodkrantėje, Kuršių marių pakrantėje, ką tik pastatytus apartamentus. Praėjus keturiems mėnesiams po sandorio, J.Skučo įsigytas namas buvo pripažintas pastatytu nelegaliai.
Nors vyras statinį pirko kaip visiškai įteisintą, statyboms buvo gauti visi leidimai.
„Toks įspūdis, kad specialiai buvo laukiama, kol nupirksiu tą namą Juodkrantėje. Iškart prasidėjo mano bėdos, kurios nesibaigia iki šiol”, – guodėsi verslininkas J.Skučas.
Pasirašė vedybų sutartį
Banko paskola, paimta namui įsigyti, lietuviui pasidarė per didelė našta. Todėl J.Skučas nusprendė bankrutuoti Latvijoje.
„Mokėti 14 tūkstančių litų kas mėnesį tapo pernelyg sunku”, – tvirtino pašnekovas. Jis negailėjo pagyrimų bankui, iš kurio ėmė paskolą, nes šis suprato padėtį, į kurią žmogus pakliuvo, ir net pats siūlė bankrutuoti.
J.Skučas bankroto administratoriui kas mėnesį moka apie trečdalį savo pajamų. „Tai – kur kas geriau nei anksčiau, kai buvo areštuotas mano turtas ir nieko negalėjau su juo daryti”, – kalbėjo pašnekovas.
Vyriausybė yra nutarusi nugriauti jo namą ir kaimynystėje esančius statinius, tačiau savininkai dėl to vis dar bylinėjasi.
Gyventojai siekia, kad jiems būtų kompensuoti nuostoliai.
„Man to namo nereikia, nes su Lietuva nenoriu turėti reikalų. Pirkau legaliai pastatytą namą, o dėl kažkokių valdininkų kaltės esu tampomas jau septynerius metus”, – piktinosi J.Skučas.
Beje, žmonos į bankroto verpetą jis neįtraukė. „Kai tuokiausi, pasirašiau vedybų sutartį, todėl žmona čia niekuo dėta”, – paaiškino jis.
Vyriškis su šeima iki šiol gyvena Juodkrantėje, nugriauti pasmerktame name. Tačiau vyras viliasi, kad bankrotas atitolins buldozerių vizitą. „Esu tikras, kad asmeninio bankroto Latvijoje siekia sąžiningi žmonės”, – sakė pašnekovas.
Ketina dar skolintis
Liepos mėnesį Latvijoje bankrutavusių lietuvių sąraše – ir vieno kauniečio verslininko bei jo žmonos pavardės. Vyras sutiko papasakoti savo istoriją, tačiau prašė neminėti jo pavardės.
Priežastis – bankai. „Po bankroto mano maždaug dviejų milijonų litų skola bankams bus nurašyta. Tačiau vis tiek turėsiu reikalų su bankais, nes kito kelio plėsti verslą nėra”, – pasakojo kaunietis.
Vis dėlto dėl savo nesėkmės jis linkęs kaltinti tuos pačius bankus. Verslininkas turėjo sėkmingai veikiančią statybų bendrovę, kuri 90 proc. užsakymų gaudavo iš valstybės.
„Statėme daug, pirkome daug sklypų, o bankai tiesiog bruko paskolas, vis įkalbinėdavo investuoti į verslą. Tada ateitis atrodė labai šviesi”, – kalbėjo kaunietis.
10 milijonų litų metinę apyvartą pasiekusi jo valdoma bendrovė kėlė pasitikėjimą. Tačiau visas kortas sumaišė krizė.
Nori likti versle
„Nekilnojamojo turto objektus teko įkeisti vieną po kito. Tačiau viskas griuvo taip staigiai lyg kokiame filme”, – pasakojo Kauno verslininkas.
Į verslą įsivėlė ir jo sutuoktinė, nes jai teko laiduoti vyro paskolas.
„Ji matė, kaip viskas vyksta, ir tikėjosi to paties kaip ir aš. Deja, mums abiem dabar tenka bankrutuoti”, – atviravo pašnekovas.
Asmeninis bankrotas buvo vienintelė likusi išeitis. Vyras nusprendė nelaukti, kol tai bus galima padaryti Lietuvoje.
„Manau, kad čia žmonėms bankrutuoti trukdys bankai. O Latvijoje viskas atrodo labai civilizuotai. Be to, jie tvarką dar labiau lengvina”, – pažymėjo verslininkas.
Tačiau jis nenusimena. Nors turtas ir areštuotas, kaunietis verslą vis tiek kuria.
„Nebūsiu bendrovės vadovas ar savininkas, verslą teks plėsti per kitus. Tačiau vis tiek imsiu paskolas. Juk kitos išeities nėra, jei nori turėti ką nors savo”, – pasakojo pašnekovas.
Laukė pusę metų
Pirmasis latvis, kuriam buvo paskelbtas bankrotas, Janis Abuolinis šiandien jau konsultuoja lietuvius. Jis nesistebi praėjusio mėnesio rekordu.
Pasak jo, daug lietuvių procedūrą pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Jiems reikėjo bent pusmetį mokėti mokesčius Latvijoje, ten įsiregistruoti. To reikalauja įstatymas.
„Pusmetis praėjo, todėl atėjo jų eilė bankrutuoti”, – „Lietuvos rytui” teigė J.Abuolinis.
Latvis neslėpė, kad tapti mokesčių mokėtoju Latvijoje tėra formalumas. Tačiau jis vis tiek būtinas.
O kodėl bankrutuoja šeimomis? „Kreditą ėmė kartu, tad ir bankrutuoja kartu”, – paaiškino J.Abuolinis. Beje, latviai retai bankrutuoja šeimomis. Gali būti, kad lietuviams paprasčiausiai taip patogiau.
Eilėje – ir mokytojai
J.Abuolinis pastebėjo, kad Latvijoje nemokūs tampa lietuviai verslininkai – jie šioje šalyje sudaro tik 10 proc. visų bankrutuojančiųjų.
„Nemokūs tampa mokytojai, policininkai, kiti iš biudžeto lėšų išlaikomi žmonės.
Kai algos smarkiai sumažėjo ir tapo neįmanoma padengti paskolų, jie paskelbė fizinį bankrotą”, – paaiškino jis.
Kas mėnesį Latvijoje nemokūs tampa apie 100 šios šalies piliečių. Bankrotas paskelbtas ir 20 lietuvių.
Lietuvoje – nuo kitų metų
Fiziniai asmenys Lietuvoje galės bankrutuoti tik nuo kitų metų kovo. Gerokai vėluodamas Seimas gegužę priėmė atitinkamą įstatymą.
Tačiau jau dabar aišku, kad sąlygos bankrutuoti Lietuvoje bus gerokai sudėtingesnės nei Latvijoje, kur artimiausiu metu ketinama dar labiau palengvinti šią procedūrą.
Bankroto Lietuvoje galės siekti asmuo, kurio įsipareigojimai viršys 20 tūkstančių litų. Bankroto metu žmogus bus atleistas nuo visų skolų.
Lietuvoje oficialiai pripažįstami piliečių bankrotai kitose Europos Sąjungos šalyse.
