Tačiau po eilinio posėdžio ECB vadovas viso labo patvirtino, kad rengiamas naujas pagalbos planas, kuris turėtų stabilizuoti euro zonos valstybių skolinimosi kainą. Konkretaus – nieko. Tad jei euras po trijų mėnesių išnyks - kas nutiks paskoloms ir indėliams, kurie buvo išduotis eurais? Portalas Lrytas.lt pasidomėjo, ką apie euro žlugimą mano Lietuvos bankininkai.
Išgirdęs klausimą, Lietuvos finansų sistemą prižiūrintis Lietuvos bankas atrėžia: nesiimame spekuliuoti tema „kas būtų, jeigu būtų“.
„Šiuo metu nematome pagrindo radikaliems, apokaliptinių įžvalgų nulemtiems sprendimams, - tikslina banko atstovas Giedrius Simonavičius. - Norime patikinti, kad ekonominė situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat atidžiai stebima ir analizuojama tam, kad esant reikalui būtų priimami tinkamiausi sprendimai“.
Lietuvoje eurais laikomi maždaug ketvirtis visų indėlių, šia valiuta paimta du trečdaliai paskolų. Paskolų eurais palūkanos yra mažesnės, nei litų. O už indėlius litais palūkanos paprastai didesnės, nei už eurais laikomus indėlius.
N. Mačiulis: viskas virs litais
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalba konkrečiau. Jo įsitikinimu, jei euro zona žlugtų ir šios valiutos neliktų, tai visi Lietuvoje laikomi indėliai eurais ir čia išduoti paskolos eurais tiesiog pavirs indėliais ir paskolomis litais.
„Visi jie automatiškai būtų konvertuojami į nacionalinę valiutą – litus tuo kursu, kuris įrašytas lito patikimumo įstatyme. Tai yra 3,4528 lito už vieną eurą“, - lrytas.lt sako N. Mačiulis.
Jo nuomone, indėlių palūkanos nesikeistų. Taip pat nepasikeistų palūkanos tų paskolų, kurios yra fiksuotos.
„Jei paskolos palūkanos yra kintamos ir susietos su tarpbankinių paskolų eurais dydžiu „Euribor“, tai, kadangi šio dydžio nebeliktų, jos būtų susietos su tarpbankinių paskolų litais dydžiu „Vilibor“, - sakė N. Mačiulis. - O su banku sutarta marža nesikeistų, ji liktų tokia pati, kokia numatyta sutartyje su banku“.
Ekonomistas skuba dalintis įsitikinimu, jog tikimybė, jog euro neliks – ne didesnė kaip 1 procentas.
„Taip, labai tikėtina, kad Graikija per kitus porą metų turės pasitraukti iš euro zonos. Tokio atvėjo tikimybė viršija 50 procentų.
Be to, egzistuoja gal 20-30 proc. tikimybė, jog iš euro zonos turės pasitraukti ir daugiau šalių, pavyzdžiui, Ispanija ar Portugalija.
Bet tikimybė, kad bendrą valiutą eurą naudojančių valstybių išvis nebeliks, kad euro zonos išvis nebus, yra beveik neapčiuopiama. Gal koks 1 procentas. Žinoma, tai tik mano nuomonė - pasaulyje yra ekonomistų, kurie galvoja kitaip.
Bet kuriuo atveju jei euro zonos neliktų, tai indėlių ir paskolų konvertavimas būtų nereikšminga bėda, palyginti su sukrėtimais Lietuvos ekonomikai. Toks įvykys Europą blokštų į gilesnę recesiją, nei 2009-ųjų krizė“, - mano N. Mačiulis.
Užsienio bankininkai tik spėlioja
Užsienio bankai daug atsargiau svarsto, į kokią valiuta pavirstų už euro zonos ribų esantys euriniai indėliai ir paskolos, jei euro neliktų.
Dauguma pastebi, kad turėtų galioti teisinis „lex monetae“ principas, pagal kurį kiekviena valstybė turi teisę nuspręsti, kokią valiutą vartos savo viduje. Todėl, pavyzdžiui, iš euro zonos išeinanti Graikija gali liepti visiems savo bankams turimus eurus paversti nacionaline valiuta drachma.
Tačiau „lex monetae“ principas gali negalioti, jei visos eurą naudojančios valstybės atsisakys šios valiutos ir įsives nacionalinius pinigus.
„Jei euro neliks išvis, norisi tikėti, kad tai vyks tvarkingai, taip, kaip vyko eurą sukuriant. „Lex monetae“ principas vis dar svarbus, numatyti, į kokią valiutą bus perskaičiuoti įsipareigojimai, yra sunkiai įmanoma, nes sunku nuspėti, kokios kokios sąlygos galios galios skaidymo metu“, - savo apžvalgoje svarsto Didžiosios Britanijos bankas „Slaughter and May“.
O investicijų banko „Nomura Securities“ darbuotojai numato, kad jei euro zona iširs, tai paskolos ir indėliai euro zonos šalyse bus konvertuoti į tos šalies valiutą. O įsipareigojimai, kurie nėra nesusiję su konkrečia euro zonos šalimi, gali būti konvertuoti į virtualią valiutą „ECU-2“. Pastarosios kursas būtų pririštas prie buvusių euro zonos šalių valiutų „krepšelio“.
Verslas jau saugosi nuo "naktinio" konvertavimo
O stambios Europoje veikiančios bendrovės jau imasi priemonių apsisaugoti nuo netikėtos jų turimų eurų konvertavimo.
Keletas stambių Europoje veikiančių kompanijų, pavyzdžiui, „GlaxoSmithKline“ ar „PepsiCo“, kas vakarą pasiima visus pinigus iš savo padalinių euro zonos šalyse esančių sąskaitų, o kitą rytą juos vėl perveda atgal, rašo „Reuters“.
Taip jos bando išvengti naktinių netikėtumų. Nes tada kuri nors euro zonos šalis gali paskelbti, kad palieka euro zoną ir susigrąžina nacionalinę valiutą. Ir automatiškai konvertuoti visus jos bankuose esančius pinigus į eurus.
Kai kurios JAV kompanijos problemą sprendžia kitaip: jos tiesiog visus mokėjimus partneriams daro doleriais, taigi eurų nelaiko išvis.
Bankininkas siūlo Lietuvoje eurus pamiršti
N. Mačiulis pataria ir indėlius, ir paskolas turėti litais.
„Pagrindinis pliusas skolintis eurais – istoriškai palūkanos eurų yra šiek tiek mažesnės, nei paskolų litais. Bet dabar skirtumas labai sumažėjęs, privalumo yra likę labai nedaug. O skolinantis litais panaikinamos visos rizikos dėl galimo valiutos kursų pasikeitimo. Juk jei ir uždirbu litus, ir moku už paskolą litais, tai jokios valiutų rizikos nėra.
Tos mažesnės paskolų užsienio valiuta palūkanos kartais atsiliepia skaudžiai. Vengrai labai noriai skolinosi Šveicarijos frankais, bet kai frankas pradėjo brangti, daug gyventojų tapo labai sunku mokėti.
Jei indėlis yra kaupiamas ateičiai ir bus išleistas Lietuvoje, tai sunku suprasti, kam jį laikyti užsienio valiuta. Juk prisideda ir valiutų konvertavimo išlaidos. Jei bandoma spėti, kad kita valiuta bus vertingesnė nei litas, tai reiškia, kad ne taupoma, o iš esmės spekuliuojama valiutų rinkose“, - mano N. Mačiulis.
