Profilis surinko per 36 tūkst. gerbėjų (lietuviai juk nori, kad saviškė mergaitė plauktų kaip torpeda), tik štai klausimas – kuo gi „Manija“ socialinio tinklo populiarumo reitingą keliantys pelytės paspaudimai tam plaukimui padėjo?
Visiškai aišku, kad niekuo – tiesiog leido vienam prekės ženklui šiek tiek sugretinti save su staiga išpopuliarėjusiu vardu. Tiesą sakant, jei toji pati „Manija“ bent jau padovanos Rūtai krūvą savo šokoladukų, už tokį dalyką nė smerkti negalėsime – svetimą pergalę paversti sava jau seniai įprasta praktika tiek politikų, tiek verslo pasaulyje.
Perfrazavus vieno pažįstamo parašytą frazę apie Lietuvos muzikantus, galima pasakyti: „Sportininkui Lietuvoje pragyventi sunku, o iš jo – galima!“.
Aišku, ne šiaip iš sportininko, o iš to, kurio vargai ir talentas pavertė jį žinomu. Pasaulinė praktika lyg ir numato, kad už vardo naudojimą reikia susimokėti, tačiau tam ir yra rinkodaros specialistas, kad rastų sprendimą. Koks gi žmogus drįs pykti, kai sužaisi patriotizmo, populiarumo, geros nuotaikos, žmonių meilės korta?
Jei vis tiek susirauks – priversime pasijusti nepatogiai, nepatriotiškai, o jei sutiks – dividendais galėsime ir nesidalyti.
Tiesa, tame pačiame „Manija“ profilyje publikuota Europos futbolo čempionų nuotrauka su prierašu „Jie tikrai užvalgė „Manija Caffeine Power“ tikrai sudomintų komandos teisininkus, tad, tikėkimės, jie lietuviškai neperskaitys.
Populiarumo šilumos „nutekėjimas“ nėra vien sportininkų rykštė – juk ir Lietuvos simbolika puoštus marškinėlius per koncertą gavęs „Red Hot Chili Peppers“ lyderis Anthony Kiedis staiga pats to nežinodamas tapo nemokama „Omnitel“ reklama visoje Lietuvos žiniasklaidoje.
Prieš šešerius metus Europos pigių skrydžių oro linijos „Ryanair“ paskelbė, kad remia lietuvių pasirodymą „Eurovizijos“ dainų konkurse ir už kiekvieną „LT United“ finale gautą tašką pasiūlys 100 bilietų po 1 Lt (be mokesčių).
Gražus rinkodaros ėjimas, ypač žinant, kad „Lt United“ nariai nei apie tokį rėmėją, nei apie šią akciją nė negirdėjo. Tačiau rinkodaros specialistas juk žino, kad nė viena žvaigždė nenorės pasirodyti apgailėtinai ir ją pasitinkančiai euforijos apimtai miniai nedemonstruos savo nepasitenkinimo dėl kažkokio pasinaudojimo jos vardu. Taip, pasikeiks krapštydama pinigus mokesčiams už komunalines paslaugas, bet tik tada, kai niekas nematys.
Tiesa, rinkodaros ir reklamos specialistas, rašytojas bei žurnalistas Giedrius Drukteinis mus nuramino, kad tai nėra blogas dalykas – visi turi teisę pasidžiaugti saviškių pergalėmis, o besidžiaugdamos kompanijos tik dar geriau supras, kiek svarbu remti sportą, kultūrą ir kitas gyvenimo sritis, kuriose reiškiasi išskirtinių talentų asmenybės: „Kiekviena kompanija, kur bebūtų įsikūrusi jos vadovybė, visada nori atrodyti geru tos šalies, kurioje vykdo savo veiklą, visuomenės nariu. Supranta žmonių norus, džiaugiasi žmonių pasiekimais, dalyvauja gyvenime, tad nieko nėra stebėtino, kad kažkoks prekės ženklas didžiuojasi tuo, kas vyksta.
Iš vienos pusės, galima žiūrėti į tai, kaip į išskaičiavimą, tačiau juk galime tiesiog kartu pasidžiaugti pasiekimais.
Galų gale, juk prieš penkias dienas nė vienas nežinojome, kas ta Rūta Meilutytė, tad ir suprantama, kad „Like“ už ją rinkti pasiūlė dabar, o ne prieš mėnesį.
Juk dažniausiai visokie nepopuliarūs sportai ir remiami visai ne dėl to, kad tikimasi uždirbti iš tų sportininkų pasiekimų – juk pasiekimų gali ir nebūti. Dažniausiai rėmėjai nesitiki jokios atatrankos, o daro tą iš idėjos, dėl to, kad patiems patinka šis sportas ir t. t.
Kiekvienas verslininkas puikiai supranta, kad šimtąkart geriau panaudoti žinomumą reklamai, o rėmimas yra tiesiog geros valios ženklas. Tuo labiau galime pasidžiaugti, juk netikėta sėkmė yra gražus pavyzdys toms kompanijoms, kad remdamos jos gali pagauti ir auksinę žuvelę.“
