„London Interbank Offered Rate” – daugeliui žmonių šie žodžiai tikriausiai mažai ką sako.
Tačiau su šios frazės trumpiniu LIBOR yra susidūręs kiekvienas, imantis paskolą iš banko.
LIBOR sistemoje dalyvaujantys bankai nurodo palūkanas, pagal kurias yra pasirengę skolinti kitiems bankams JAV doleriais, eurais ir dar aštuoniomis pagrindinėmis valiutomis.
Didžiosios Britanijos bankininkų asociacija surenka šiuos duomenis, ketvirtadalis didžiausių ir tiek pat mažiausių palūkanų pasiūlymų atmetama, o iš likusiųjų išvedamas vidurkis, kuris paskelbiamas kiekvienos dienos 11 val. Londono laiku.
LIBOR norma vartojama kaip bazinis dydis sudarant ateities ir pasirinkimo sandorius bei nustatant paskolų palūkanas visame pasaulyje.
Ji – tarsi planetos ekonomikos atskaitos taškas.
Bet, pasirodo, šio taško vietą sistemoje dalyvaujantys bankai gali keisti pagal savo užgaidas.
„Barclays” ėmė atvirauti
„Skandalų skandalas”, – taip informaciją apie manipuliavimą tarpbankinėmis palūkanų normomis pavadino buvęs JAV socialinių reikalų ministras Robertas Reichas.
Iki šiol dėl sukčiavimo palūkanomis tarpbankinėje rinkoje prisipažino tik britų „Barclays” bankas, labai garbstomas dabartinės Lietuvos valdžios. Jo vadovai net nesiginčijo ir dėl paskirtos 360 milijonų eurų (1,243 mlrd. litų) baudos.
Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Tikimasi, kad „Barclays” padės atskleisti ir kitų bankų indėlį. Nukentėjusių asmenų patirta žala ir baudos gali siekti ne vieną dešimtį milijardų eurų.
Antai Tokijuje, kur galioja TIBOR, jau vyksta atgailos procedūra: Šveicarijoje įsikūrusi tarptautinė finansinių paslaugų kompanija UBS irgi tikisi gauti švelnesnę baudą mainais už bendradarbiavimą su tyrėjais.
Tyrimai vyksta daugelyje pasaulio valstybių, tad naujų faktų paaiškėja kone kas dieną.
Nukentėjo visas pasaulis
Tarpbankinės palūkanų normos ekonomikos pakilimui ar nuosmukiui turi kur kas daugiau įtakos negu nacionalinių bankų skelbiamos palūkanų normos.
Antai net nacionalinis bankas oficialiai vadovaujasi trijų mėnesių trukmės LIBOR.
„Hipotekos sandoriai, bet kurie kreditai, įvairūs finansų instrumentai remiasi EURIBOR ir LIBOR. Tad manipuliacijos palūkanomis gali turėti itin negatyvių pasekmių pasaulio vartotojams ir rinkoms”, – paskelbė JAV teisingumo ministerija.
Bene aiškiausia paskolų gavėjams. Jiems palūkanos apskaičiuojamos prie LIBOR, EURIBOR, VILIBOR (tai lemia valiuta, kuria išmokamas kreditas) pridėjus nekintamą banko maržą. Jei tarpbankinės palūkanų normos didėja, žmogaus įmoka bankui automatiškai išauga.
Paskolų gavėjai nuostolių patirti gali tik tokiu atveju.
Tačiau, kaip liudija „Barclays”, tai buvo nutikę tik 2005–2007 metais, o normos buvo dirbtinai padidintos labai nežymiai – vos keliomis šimtosiomis procentinio punkto dalimis.
Norėjo įrodyti mokumą
Pagal jau paviešintus kaltinimus, labiausiai sukčiaujama nustatant tarpbankines palūkanų normas buvo 2008–2009 metais, per patį finansų krizės įkarštį.
Bet įdomiausia, kad tuo metu sistemoje dalyvaujantys bankai siekė nustatyti kaip įmanoma mažesnes normas – po „Lehman Brothers” bankroto 2008-ųjų rugsėjį jos nuo realių skyrėsi net iki dviejų procentinių punktų.
Tad LIBOR ar EURIBOR paremtos paskolos tuomet tapo pigesnės, nei turėjo būti iš tikrųjų. Tiek palūkanų nustatymo sistemoje dalyvaujantys, tiek už jos ribų esantys bankai dėl to patyrė didžiulių nuostolių.
Kam reikėjo taip elgtis? Atsakymas paprastas – taip bankai siekė išsklaidyti abejones dėl savo mokumo. Tiesiog parodė, kad pinigų yra apsčiai.
Todėl aiškindamiesi Didžiosios Britanijos tyrėjams „Barclays” atstovai turėjo nemenką argumentą: nors veikta ne pagal įstatymus, padaryta ir šis tas gero.Juk 2008-ųjų rudenį sumažėjusios palūkanos tapo bent šiokia tokia kibirkštimi gęstančiame pasaulio ekonomikos variklyje.
Pradėjo plaukti ieškiniai
Sukčiavę bankininkai jau patiria skaudžių kirčių: viena po kitos pradedamos bylos kol kas nevirto milžiniškomis baudomis, tačiau įvaizdžio jos tikrai nepagerins.
Antai Baltimorės (JAV) miestas savo ieškinyje penkiolika pasaulio bankų kaltina pasauliniu sąmokslu.
Ieškinyje teigiama, kad jie dėl neteisingo LIBOR iki 2010 metų gegužės vien Baltimorėje pridarė šimtus milijonų dolerių žalos. Tiesa, net patys ieškovai pripažįsta, jog nukentėjusiųjų yra tiek daug, kad visiems prisijungti prie kolektyvinio ieškinio nebūtų įmanoma.
Prie nukentėjusiųjų galėtų būti priskirta didžioji dalis Vokietijos miestų.
„Miestų bendruomenes skandalas paveikė tiesiogiai, nes labai daug jų buvo sudariusios apsikeitimo sandorius, kurie surišti su LIBOR arba EURIBOR.
Jos moka už savo paskolas tvirtas palūkanas, o apsikeitimo sandorio atveju gauna kintamas, pavyzdžiui, EURIBOR ir tam tikra marža. Jei tarpbankinės palūkanų normos nučiuožia žemyn, bendruomenės patiria nuostolių”, – teigė Chemnico (Vokietija) technikos universiteto finansų mokslo specialistas Friedrichas Thiessenas.
Miestas bankrutavo
Būtent dėl apsikeitimo sandorių įvyko skambiausias JAV istorijoje vietos bendruomenės bankrotas: praėjusių metų lapkritį jį paskelbė didžiausias Alabamos valstijos miestas Birmingamas.
Jo valdžia kanalizacijai atnaujinti buvo paėmusi nemažai paskolų. Norėdamas sumažinti įsipareigojimus, miestas sudarė apsikeitimo sandorį su banku „JP Morgan Chase”. Tačiau, kritus LIBOR normai, užuot sumažėjusi, paskolų našta dar labiau išaugo.
Atgauti pinigus bus sunku
„Beprotybė”, – taip bankininkų machinacijas įvardijo finansų specialistas F.Thiessenas. Jo teigimu, apie šias manipuliacijas buvo kalbama jau seniai.
Tačiau ar ylai išlindus iš maišo bus įmanoma nubausti kaltininkus ir išsireikalauti patirtus nuostolius? Nepaisant pavienių atvejų, Miuncheno advokatas Jochenas Weckas nusiteikęs skeptiškai.
„Vokietijoje bet kuris pavienis ieškovas turi konkrečiai įrodyti savo nuostolius. Tai yra sudėtinga”, – aiškino teisininkas.
Nemanė, kad daro ką nors bloga
* Londono bendrovės „Autonomous Research” skaičiavimais, dėl machinacijų su LIBOR bankų klientų patirta žala gali siekti net iki 34 mlrd. eurų (117,4 mlrd. litų).
* Sukčiavimais įtariami didžiausi pasaulio bankai: be „Barclays”, sąraše rikiuojasi „Bank of America”, „Citibank”, HSBC, „JP Morgan Chase”, „Credit Suisse”, „Deutsche Bank”, UBS, kiti.
* Pradėjus tyrimą iš posto jau pasitraukė „Barclays” vadovas Bobas Diamonas (nuotr.). Tačiau virš jo galvos vis vien tvenkiasi juodi debesys.
* Šią savaitę liudijimus davė artimas jo bendražygis – postą jau palikęs „Barclays” operacijų skyriaus vadovas Jerry del Missier.
Lietuvoje – ramybė
* Lietuvoje šiuo metu VILIBOR apskaičiuojamas pagal penkių šalyje veikiančių bankų skelbiamas palūkanų normas. Į šį sąrašą patenka DNB, SEB, „Swedbank”, Šiaulių ir Ūkio bankai.
* Lietuvos banko licencijas veikti šalyje turi 8 komerciniai bankai ir 12 užsienio bankų filialų.
* Pastaruoju metu VILIBOR smunka. Vakar pusės metų trukmės VILIBOR siekė 1,45 proc. (prieš mėnesį – 1,55 proc.), metų trukmės – 1,85 (1,88) proc.
* Lietuvos bankas tvirtina, kad komerciniams bankams nenaudinga didinti VILIBOR.
* „Šis indeksas priklauso nuo bendros šalies ekonominės situacijos ir pinigų kainos. Rinkos ekonomikos sąlygomis ir esant sveikai konkurencijai neįmanoma palaikyti dirbtinių palūkanų normų, o į atsitiktinius pavienius nukrypimus apskaičiuojant VILIBOR neatsižvelgiama.
* Antra – komerciniai bankai tikrai nėra suinteresuoti specialiai didinti VILIBOR ir klientų skolos naštą, ypač lėtėjant ekonomikos augimui. Bankininkystei visada palankesnė aplinka, kai yra mažesnės palūkanų normos. Kylančios palūkanos mažina klientų ir suteikiamų paskolų skaičių.
* Pablogėjus skolininkų ir paskolų būklei, bankai turėtų didinti atidėjinius blogoms paskoloms ir nuosavą kapitalą padidėjusiai savo rizikai padengti. Pažymėtina, kad bankams padidėjusios VILIBOR normos pelno nedidina, nes tuomet mokamos didesnės palūkanos ir už indėlius”, – taip aiškinama centrinio banko interneto svetainėje.
