Maždaug dešimt metų „Gazprom“ rinkos vertė augo ir buvo pasiekusi net 367 milijardus dolerių (dabartiniu kursu – 315 mlrd. eurų). Kompanijos vadovas Aleksejus Mileris žadėjo, kad jau 2016-aisiais įmonė bus verta trilijono dolerių (858 mlrd. eurų).
Nieko panašaus nenutiko – dabar „Gazprom“ vertinamas 54 mlrd. dolerių (46,3 mlrd. eurų), nors pernai dujų gavybą padidino 12,4 proc., o šįmet per pirmąjį pusmetį – dar 9 proc.
Viską suryja dujotiekiai
Kodėl taip nutiko? „Sberbank“ analitikai paskelbė neguodžiančią išvadą – kompaniją žlugdo tiesiami eksporto dujotiekiai. Pirmiausia – vamzdynas tarp Rusijos ir Kinijos „Sila Sibiri“ („Sibiro jėga“), pradėtas tiesti 2014-aisiais.
Įdomu, kad dar šio amžiaus pradžioje vėliau į kalėjimą patekęs verslininkas Michailas Chodorkovskis pasiūlė nutiesti tokį dujotiekį, kuris būtų kainavęs 10 mlrd. dolerių (8,58 mlrd. eurų).
Tačiau kai darbo po kiek laiko ėmėsi „Gazprom“, kaina išaugo šešis kartus. Rangovėmis tapo dvi kompanijos – „Stroitransgaz“ ir „Stroigazmontaž“. Pirmoji priklauso Genadijui Timčenkai, antroji – Arkadijui Rotenbergui. Abu jie, būdami artimi prezidento Vladimiro Putino bičiuliai, užsakymus gavo be jokių konkursų.
„Sberbank“ apskaičiavo, kad dujotiekis gali atsipirkti tik naftai pabrangus iki daugiau nei 110 dolerių (94,3 euro) už barelį, nors dabar kainuoja tik per 70 dolerių (60 eurų).
Tačiau kainai pakilus kinams būtų pigiau įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų. Kitaip tariant, Pekinas mokės tiek, kiek jam bus naudinga, todėl „Sila Sibiri“ pasmerktas amžiniems nuostoliams.
Banko ekspertų teigimu, geriausia išeitis būtų išvis netiesti šio vamzdyno, nes tai padėtų „Gazprom“ sutaupyti mažiausiai 11 mlrd. dolerių (9,43 mlrd. eurų).
Kur dursi, vien nuostoliai
Tyrimo autorių nuomone, per artimiausius du dešimtmečius Baltijos jūros dugnu tiesiamas „North Stream 2“ padarys 6 mlrd. dolerių (5,15 mlrd. eurų) nuostolių. Kitaip tariant, būtų protingiau jo atsisakyti.
Tačiau kaip tai įmanoma padaryti, jei projektas vertinamas 17 mlrd. dolerių (14,58 mlrd. eurų), o mažiausiai trečdalis šios sumos bus panaudota Rusijos teritorijoje?
Čia darbų rangovu be konkurso tapo „Stroitransneftegaz“, kurios mažiausiai pusę akcijų valdo tas pats G.Timčenka. O A.Rotenbergo įmonei patikėta statyti nepigią kompresorių stotį.
Kol kas neaišku, ar šie oligarchai pasipelnys tiesdami „Turkish Stream“, kuris drieksis per Juodąją jūrą iki Turkijos ir kainuos 21 mlrd. dolerių (18 mlrd. eurų). „Sberbank“ skaičiavimais, investicijos gali sugrįžti nebent per 50 metų, o projekto nuostolingumas siekia 13 mlrd. dolerių (per 11 mlrd. eurų).
Iš viso trys magistraliniai dujotiekiai „Gazprom“ (atitinkamai ir Rusijai) reikš 29,6 mlrd. dolerių (25,4 mlrd. eurų) žalos.
Teko ilgai atsiprašinėti
Jei tokie skaičiavimai teisingi, turėjo kilti skandalas. Jis ir kilo – „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas tuojau pat atleido iš darbo tyrimo autorių Aleksandrą Feką ir jo tiesioginį vadovą Aleksandrą Kudriną. O po to paskambino G.Timčenkai ir ilgai atsiprašinėjo.
Kai visa tai iškilo į viešumą, G.Grefas pradėjo aiškinti, kad A.Fekas, naudodamas nepatikrintus duomenis, skleidė dezinformaciją. „Aš negaliu pasakyti, kas tai yra – atsakomybės stoka ar tyčinė provokacija“, – kalbėjo banko vadovas.
Apie skandalingą atleidimą paskelbusio rusiškos „Forbes“ versijos savaitraščio vyriausiasis redaktorius savininkų irgi buvo kaipmat išmestas iš darbo – neva už nuolatinius tvarkos pažeidimus.
Pasinaudojo opozicija
Tačiau tyrimas toliau tęsiamas opozicionieriaus Aleksejaus Navalno ir jo bendražygių iniciatyva.
„Per porą dešimtmečių V.Putinas sukūrė tokią sistemą, kurioje galima nesunkiai įgyvendinti bet kokias schemas.
O „Gazprom“, valstybinė kompanija, kuri uždirba iš gamtos išteklių, iš esmės pavirto jo kišenine įmone.
Tokia, kuri dirba ne mums ir net ne akcininkams, o tiems, kuriuos globoja prezidentas“, – paskelbė opozicija.
