„Atliekų deginimas, toks atliekų tvarkymo būdas yra XIX amžiaus problemos sprendimas. Tai, kas buvo prieš 30 metų padaryta, kad nėra ko baimintis, kad stovi miestų centruose (atliekų deginimo įrenginiai – BNS), tikrai taip nėra. Baimės yra natūraliai pagrįstos“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė S. Skvernelis.
„Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti. Čia yra tokios išmetamosios medžiagos, kurios šimtmečiais išlieka, kurios daro poveikį aplinkai, daro poveikį sveikatai, kylą grėsmės apsigiminui. Todėl norisi atsakymų, ar tai saugu Lietuvai ir pirmiausiai Vilniaus gyventojams, ar ne“, – kalbėjo premjeras.
Jis pakartojo, kad abejonės dėl planuojamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių kenksmingumo iki šiol nėra išsklaidytos.
Premjeras taip pat tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
„Aš dar kartą pabrėžiu, kad tai nėra mano asmeninis interesas, kadangi tai liečia daug gyventojų ir rinkėjų. Jeigu tokiu principu vadovautis, tai, atleiskit, aš negaliu priiminėti nė vieno sprendimo, nes bet kokiu atveju mane, kaip gyventoją palies energetiniai dalykai ar maisto kainos, gydymo paslaugos ar švietimas“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras ketvirtadienį Seime atsakinėjo į opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narių parengtus klausimus.
S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
