„Mes žinome apie politinius debatus dėl šio projekto, tačiau jį įgyvendiname pagal numatytą grafiką ir įvykdėme visas sąlygas, kad šiais metais galėtume pradėti tiesti dujotiekį per jūrą“, - pareiškė „Nord Stream 2“ atstovas Jensas Mulleris.
JAV Valstybės departamentas kovo mėnesį perspėjęs, kad Vašingtonas gali pritaikyti sankcijas „Nord Stream 2“ įgyvendinime dalyvaujančioms įmonėms pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“, neseniai pakartojo kategoriškai neigiamą požiūrį į šį projektą, pabrėždamas, kad jis gali sustiprinti Rusijos „žalingą įtaką“ Europoje.
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs Danijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos pasipriešinimo, jį laikančių ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė, pasak užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, „Nord Stream 2“ projektą vertina kaip komercinį.
Europos Sąjungos (ES) konkurencijos komisarė Margrethe Vestager žodžiais, jog šis projektas neatitinka Europos Sąjungos interesų.
Pagal „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti artimiausiais mėnesiais, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutartis.
Vienintelis Šveicarijoje registruoto projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
