LŠTA prognozuoja, jog dėl vėsesnių orų šiemet kovo mėnesio sąskaitos už šilumą bus panašios kaip sausį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 2,3 laipsnio šalčio.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų kovo mėnesį išleis vidutiniškai 77 eurus. Toks butas suvartojo apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui šildyti vidutiniškai prireikė apie 1020 kWh (17 kWh/1 kv. m), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 56 eurus.
Šių metų kovą vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,63 euro ct/kWh, šį sausį – 5,65 euro ct/kWh. Prieš metus kovo mėnesio šilumos kaina buvo 5,5 euro ct/kWh (su PVM). Šilumos kainų padidėjimą šią žiemą lėmė gamtinių dujų ir biokuro, įsigyjamo „Baltpool“ energijos išteklių biržoje, kainų didėjimas. Tačiau vertinant vidutinę metinę šilumos kainą, kuri parodo bendrą tendenciją visoje šalyje, šilumos kainos yra stabilios ir mažėjančios. Tai lemia šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, veiklos efektyvinimas ir platesnis biokuro, kuris yra apie tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.
Šių metų kovą mažiausiai energijos naudojo naujos statybos bei visiškai renovuoti daugiabučiai. Juose 60 kv. metrų ploto butui šildyti vidutiniškai suvartota apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m). Čia už šilumą mokėta mažiausia – apie 30 eurų. Prieš metus kovo mėnesį tam pačiam plotui šildyti vidutiniškai prireikė apie 360 kWh (6 kWh/1 kv. m), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 20 eurų
Daugiausia šilumos energijos vartojo butai senuose ir prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose. Juose šildymui kovą reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 112 eurų. 2017 metų kovo mėnesį toks butas suvartojo apie 1440 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 79 eurus.
Šilumos suvartojimas kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės ir aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
„Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra nuolatos modernizuojamos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai jau nedideli. Svarbiausia aplinkybė, lemianti šildymo kainą, yra šiluminės energijos suvartojimas daugiabučiuose“, – pabrėžė V.Lukoševičius.
Šilumos suvartojimą paskiruose daugiabučiuose lemia ne tik lauko oro temperatūra, langų kokybė ir atitvarų šiluminė izoliacija, bet ir jų viduje esančių šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, šildymo reguliavimas, papildomai įrengti šildymo prietaisai ir pan. Už daugiabučių pastatų kokybę atsakingi butų savininkai, administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jie privalo aktyviai domėtis, kiek pastatas suvartoja šilumos, kodėl jos suvartojama daug, ir kartu ieškoti sprendimų, kaip sumažinti energijos vartojimą (jos švaistymą). Daugiabučių pastatų administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą ir tinkamų parametrų tiekimą vartotojams iki pastato. Šilumininkai gyventojams pateikia tik sąskaitas už šilumą, sunaudotą atskirame pastate ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą tvarką. Komisija kontroliuoja ir reguliuoja šilumos tiekimo įmones ir kas mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
