Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.
Tai retas atvejis Lietuvoje, kai dėl stambių sandorių ar investicijų energetikos sektoriuje bandoma eiti ne teismų, o taikaus susitarimo keliu. Lietuva anksčiau bylinėjosi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, jos laukia arbitražas dėl Prancūzijos bendrovės „Veolia“ investicijų.
Tikisi taikiai baigti ginčus
Bendra Vokietijos ir Lietuvos bendrovė „Danpower Baltic“ teigia Lietuvoje jau investavusi beveik 100 mln. eurų. Jau kelerius metus ji bylinėjasi su valdžios institucijomis dėl jos projektų Vilniuje ir Kaune.
Vieną ginčą – dėl elektrinės Vilniuje – prieš Energetikos ministeriją bendrovė galutinai laimėjo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo ne „Danpower Baltic“ naudai.
Po to, kai galutinai laimėjo ginčą su ministerija, „Danpower“ vasarį pateikė jai 16,2 mln. eurų vertės ieškinį – tokią žalą prašoma atlyginti už esą Vilniaus biokuro jėgainės projektui sudarytas kliūtis.
Energetikos ministerija kovo pradžioje inicijavo taikos derybas su „Danpower Baltic“. Jei iki balandžio pabaigos šalys neras sutarimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujins bylos dėl jos galimybių veikti Kaune nagrinėjimą.
„Įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiu derybų keliu spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų“, – tuomet sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis (Burkhardas Fogelis) teigė, kad derybose priimti sprendimai iš esmės ir lems tolesnius bendrovės veiksmus bei plėtros perspektyvas.
„Kartu su Energetikos ministerija esame sutarę per artimiausią mėnesį (nuo kovo 8 dienos – BNS) rasti abi puses tenkinančius sprendimus dėl projektų Vilniuje ir Kaune. Derybose sieksime, kad kliūtys įgyvendinti biokuro elektrinės projektą Vilniuje būtų pašalintos, o kilę nesusipratimai dėl skatinamojo elektros supirkimo tarifo Kaune – išspręsti taikiai“, – BNS atsiųstame komentare sakė B. Vogelis.
„Danpower Baltic“ teisybės ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos institucijose. Pernai gegužę Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) ji apskundė Europos Komisijos (EK) 2016 metų sprendimą skirti „Lietuvos energijos“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei iki 150 mln. eurų ES paramos, be to, Europos Komisijos ji prašo įvertinti Kauno kogeneracinės jėgainės, kurią „Lietuvos energija“ stato kartu su Suomijos „Fortum“ ir kurios EK finansiškai neremia, statybos pagrįstumą.
Su „Danpower“ susijusi įmonė „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika elektrinė“) 2013 metais laimėjo Kainų komisijos skelbtą elektros skatinimo kvotų aukcioną – valstybė įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (rinkos kaina tuomet siekė apie 4 centus). Per 12 metų bendrovė būtų gavusi apie 25 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšų. Tačiau vėliau tarifas buvo panaikintas.
Be to, 2015 metais Energetikos ministerija panaikino leidimus bendrovėms „SSPC-Taika“ ir „SSPC-Vilnius“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus kogeneracinėse elektrinėse tiek Kaune, tiek Vilniuje, motyvuojant netvarkingais dokumentais.
Dauguma – už taikos susitarimą
Kai kurie BNS kalbinti su „Danpower“ ir Energetikos ministerija nesusiję teisininkai teigė, kad taikos sutartis – efektyvus būdas išspręsti ginčą. Kiti stebisi precedentu, kai valstybės institucija siekia taikos sutarties, laimėjusi pirmąjį ginčą.
„Tai visiškai civilizuotas būdas išspręsti ginčą. Bet reikia visada žiūrėti į taikos sutarties turinį, kiek jis vienai ir kitai šaliai naudingas. Taika yra kompromisas – ir viena, ir kita šalis nusileidžia“, – BNS sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ vadovaujantis partneris Andrius Mamontovas.
Advokatų kontoros „Primus“ partneris Robertas Juodka taip pat teigia, jog taikos sutartis yra idealus ir siektinas sprendimas.
„Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta, kad teismai turi priminti ir raginti šalis sudaryti taiką, prieš tai, kai paskelbiamas teismo sprendimas. Teismai, beje, labai aktyviai pareigą vykdo. Tai ar tai yra normalu, atsakymas – taip. Ar visada pavyksta – turbūt ne. Bet kokia taikos sutartis, kad įsigaliotų ir turėtų teismo sprendimo galią, teismas turi patvirtinti, sutikti su tuo turiniu. Mano nuomone, tai turbūt idealus, siektinas sprendimas“, – sakė advokatas.
Tuo metu advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal“ partneris Giedrius Murauskas laikosi kiek kitokios nuomonės – pasak jo, jam nėra žinoma, jog valstybės institucija sudarytų taikos sutartį byloje, prieš tai laimėjusi ginčą teisme dėl neturtinio reikalavimo.
Tuo metu Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys sako teigiamai vertinantis sprendimą siekti taikos sutarties su „Danpower“.
„Vertinu labai teigiamai. Dėl to, kad mes sakome ir net Energetikos strategijoje rašome, kad elektros ir šilumos generacijoje valstybė įsipareigoja sudaryti lygias sąlygas tiek privatiems, tiek valstybės projektams. (...) Šitoje vietoje ministras šiuo žingsniu tą ir realizuoja, nes valstybės projektai negali turėti jokių papildomų privilegijų, nebent iškiltų nacionalinio saugumo klausimas“, – BNS sakė V. Poderys.
Pasak jo, būtina išvengti prievolės „važiuoti ginčytis į tarptautinį arbitražą“ ir reikia išmėginti susitarimo kelią. Kol vyksta derybos, Energetikos komisija, pasak V. Poderio, į procesą nesikiš.
A. Butkevičius peikia, A. Sekmokas giria
Buvusių vyriausybių atstovai negaili vienas kitam kritikos dėl padėties energetikos sektoriuje ir skirtingai vertina Energetikos ministerijos ir „Danpower“ ginčą bei jo sprendimo būdus.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai pasitraukęs iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, sako teigiamai vertinantis planuojamą taikos sutartį su „Danpower“.
„Vertinu teigiamai, siekti susitarimo šalys gali visada. Manau, kad tuos žingsnius, dėl kurių „Danpower“ kreipėsi į teismą, padarė ankstesnės kadencijos A. Butkevičiaus Vyriausybė ir dabartinei Energetikos ministerijai tenka taisyti tą padėtį, aišku, siekiant kiek įmanoma, saugoti Lietuvos interesus“, – BNS sakė A. Sekmokas.
Jo manymu, ministerija stengiasi objektyviai elgtis su svarbiu investuotoju iš Vokietijos ir nepaversti Lietuvos šalimi, kuri nepalanki investuotojams ir pažeidžia jų interesus.
„Reiktų žinoti labai detaliai jų teisminę medžiagą, bet manau, kad abi pusės padarys protingų nuolaidų, kadangi „Danpower“ yra nemažai investavęs Lietuvoje ir pyktis su Lietuvos Vyriausybe jiems būtų irgi nelogiška, tuo labiau, kad jeigu Vyriausybė eina į tam tikrus kompromisus, taikos derybas“, – aiškino A. Sekmokas.
Tuo metu buvęs premjeras A. Butkevičius teigia, kad jo Vyriausybė mėgino ištaisyti būtent ankstesniojo ministrų kabineto, kuriame dirbo ir A. Sekmokas, sprendimus.
„Dar konservatorių valdymo laikais priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kur buvo leidžiama statyti privatiems ūkio subjektams šilumos gamybos įmones, paprastai pasakius, įstatymu buvo įsipareigojusi valstybė visą šilumą supirkti ir remti vadinamuoju VIAP 2011 metais. Tai būtų mums kainavę, jeigu būtume įgyvendinę, dideles sumas pinigų, milijardais, ir visa tai būtų dengę vartotojai (...) 2013 metais priėmėme įstatymo pataisą, kad tik 105 MW dotuojama iš valstybės“, – BNS aiškino A. Butkevičius.
Seimas 2013 metais priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, jais biokuro elektrinių skatinimo kvota sumažinta nuo 355 iki 105 MW.
V. Poderio teigimu, šiuo metu Vilniuje ir Kaune plėtojamiems keliems „Danpower“ ir kitų nepriklausomų gamintojų jėgainių projektams daromos dirbtinės kliūtys.
„Sustabdyti penki projektai. Jiems daromi, mano požiūriu, dirbtiniai apsunkinimai. Buvo ir kiti interesantai. (...) Čia kalba apie penkias kogeneracines, kur eilę metų Kafkos romano vertas procesas užsuktas, žmonės vaikšto po teismus, nežino, ką pametė, nežino, ko ieško“, – sakė V. Poderys.
Vokiečiai planuoja investuoti toliau
„Danpower“ finansų direktorius B. Vogelis teigia, kad bendrovė planuoja tolesnes investicijas regione.
„Toliau planuojame naujas „Danpower Baltic“ investicijas į ambicingus atsinaujinančios energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šių projektų įgyvendinimui neatmetame galimybės pasitelkti partnerius“, – komentare BNS sakė B. Vogelis, paklaustas, ar „Danpower Baltic“ neketina parduoti savo verslo.
„Mes esame strateginiai investuotojai. Todėl atsakingai analizuojame įvairias bendradarbiavimo galimybes ir potencialius partnerius. Svarbiausia, kad sutaptų mūsų ilgalaikės vizijos atsinaujinančios ir tvarios energetikos srityje. Pavyzdžiui, Lietuvoje įdėmiai analizuojame „Lietuvos energijos“, Vilniaus šilumos tinklų paskelbtus investicinius siekius“, – teigė B. Vogelis.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Vokietijos „Danpower“, kurios 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“, Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su vieno „Senukų“ savininkų Augustino Rakausko šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.
„Stadtwerke Hannover“, dirbanti su prekės ženklu „Enercity“, yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
Vokietijos mieste Potsdame įsikūrusi „Danpower“ grupė skelbia 2016 metais pasiekusi 170 mln. eurų apyvartą, o jos padaliniuose Vokietijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirbo 460 darbuotojų.
Grupei priklauso keliolika kompanijų, tarp kurių – „Danpower Eesti“, „Danpower Biomasse Pfaffenhofen“, „PD energy“ ir kitos. „Danpower Baltic“ Lietuvoje veikia nuo 2014 metų gegužės.
