Lietuva jau turi „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo įmonę uostamiestyje. Jo gyventojai šios jėgainės taip pat nelaukė išskėstomis rankomis. Tačiau vėliau aistros nurimo. Nes nuo jėgainės nei smarvė sklinda, nei ji teršia orą.
Skamba neįtikėtinai, tačiau tai įrodo nuolatinis moksliniais metodais atliekamas oro taršos monitoringas. Klaipėdoje nuolat stebima, kiek ir kokių degimo produktų patenka į aplinką, ir kartą per dieną teikiama išsami oro taršos emisijų ataskaita.
Su ja gyventojai gali susipažinti www.fortum.lt interneto svetainėje. Ataskaitų duomenys rodo, kad visi taršos rodikliai aplink jėgainę yra gerokai mažesni už nustatytus itin griežtus normatyvinius reikalavimus.
Taip ir turi būti. Juk ES valstybėse statant arba atnaujinant senokai iškilusias atliekų deginimo jėgaines yra pasitelkiamos moderniausios technologijos, kurios padeda apsaugoti aplinką nuo taršos, o tuo pačiu – ir nuo bet kokio poveikio žmonių sveikatai.
Be to, toks atliekų tvarkymo būdas yra žiedinės ekonomikos dalis, nes perdirbti nebetinkamos atliekos nepatenka į sąvartynus, o yra paverčiamos šilumine bei elektros energija.
Tuo tarpu likę degimo produktai – pelenai bei šlakas, gali būti naudojami kaip statybinės medžiagos, pavyzdžiui, tiesiant kelius.
Nuolat atliekami tyrimai
Komunalinės atliekos deginamos daugumoje ES valstybių, o eksploatuojant jėgaines nuolat atliekamas oro taršos, požeminio vandens ir kt. monitoringas.
Pavyzdžiui, dar 2003 m. Italijos Alpėse įsikūrusiame mieste Bocene (ital. – Bolzano) buvo kilę daug svarstymų dėl atliekų jėgainės įrengimo. Ją pastačius, buvo atlikta daug tyrimų bei vykdytas nuolatinis aplinkos monitoringas.
Bocano atliekų perdirbimo įmonė atidžiai matavo savo valdomos jėgainės oro taršos emisijas – oro taršą smulkiomis ir ypač smulkiomis dalelėmis, tokiomis kaip furanai, dioksinai ir pan. 2013 m. mokslininkų grupė ištyrė surinktus duomenis ir atliko palyginamuosius skaičiavimus, siekdama įvertinti įrenginio išmetamų teršalų kiekį aplinkoje. Neigiamo poveikio aplinkos orui nustatyta nebuvo.
Ispanijos mieste Taragonoje dėl įrengtos atliekų jėgainės 15 metų iš eilės buvo vertinamos dioksinų ir furanų – deginimo metu susidarančių junginių – koncentracijos ore. Atlikti tyrimai kasmet duodavo tą pačią išvadą – jėgainė nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai.
Mokslininkai tyrė ir Ispanijos Bilbao atliekų deginimo jėgainės poveikį žmonių sveikatai. 2006-2008 m. jie atliko greta jėgainės gyvenančių žmonių kraujo bei šlapimo tyrimus aiškindamiesi, ar juose yra sunkiųjų metalų. Taip buvo siekiama įvertinti, ar sunkieji metalai kaupiasi jėgainės zonoje esančiame dirvožemyje, o kartu – ir jame auginamuose augaluose, kuriuos suvalgius, jie patektų ir į žmogaus organizmą.
Atlikti tyrimai parodė, kad šalia jėgainės gyvenančių žmonių kraujuje ar šlapime nerasta jokių sunkiųjų metalų. Šio tyrimo duomenys dar 2010 m. rudenį buvo pristatyti ir Europos Komisijos naujienų tarnybai „Mokslas aplinkosaugos politikai“.
Be tyrimų – nė žingsnio
Jungtinėje Karalystėje veikia per 30 atliekas kaip kurą naudojančių jėgainių, nuolat planuojama pradėti statyti ir naujas tokio tipo jėgaines.
Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkai atliko 22 jėgainių eksperimentinius tyrimus, siekdami įsitikinti, kokį poveikį atliekų deginimas daro visuomenės sveikatai.
Buvo stebima 2003-2010 m. statytų atliekų deginimo jėgainių oro tarša. Pastarosios buvo parinktos atsižvelgiant ir į regiono specifiką, ir geografinę padėtį. Poveikio aplinkai – oro taršai, dirvožemiui, vandeniui – tyrimai buvo atliekami 10 kilometrų spinduliu aplink kiekvieną jėgainę.
Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad jėgainių išmetamų kietųjų dalelių koncentracija tesudaro itin menką dalį aplinkoje jau esančios jų koncentracijos. Be to, buvo nustatyta, kad jėgainių emisija buvo 3-5 kartus mažesnė, nei leidžiama Europos Sąjungos Atliekų deginimo direktyvoje.
Atlikus išsamią studiją, buvo padaryta išvada, kad ir papildomai statomos jėgainės Didžiojoje Britanijoje neturės neigiamos įtakos gyventojų sveikatai.
Atvirkščiai, jų statyba – racionalus sprendimas aplinkosauginiu požiūriu, kadangi tokiu būdu bus sumažinama tarša nuo kaupiamų atliekų sąvartynuose, taip pat sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos, mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.
Deginamos nepavojingos atliekos
Vis dėlto baimės akys yra plačios. Todėl ir Lietuvoje, galynėjantis su mitais apie žalojantį sveikatą jėgainių išmetamų teršalų poveikį, daug dėmesio skiriama kitų valstybių sukauptai patirčiai skleisti.
Užsienyje atlikti moksliniai tyrimai liudija, kad komunalinių atliekų deginimas nėra kenksmingas žmonių sveikatai. Pirma, atliekų tvarkymo zonoje galioja itin griežtos taisyklės. Svarbiausia jų – pavojingos atliekos kogeneracinėse jėgainėse negali būti deginamos.
Antra – į šias jėgaines gabenamos tik nepavojingos komunalinės atliekos, liekančios po rūšiavimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir nebetinkamos perdirbti, bet turinčios energetinės vertės.
Taip pat kogeneracinėse jėgainėse šiluma bei elektra gaminama deginant kietąjį atgautąjį kurą (KAK) bei tas komercines, pramonines bei institucijų atliekas, kurių pobūdis bei sudėtis yra panaši į buitinių atliekų.
Atlikta išsami analizė
Savo ruožtu, rengiant Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimą, buvo atlikta išsami galimų rizikos veiksnių, kuriuos sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė.
Įvertinus prognozuojamą Vilniaus kogeneracinės jėgainės triukšmo, aplinkos oro taršos bei kvapų sklaidą nustatyta, kad už teritorijos ribos nei vienas nagrinėjamas taršos veiksnys neviršys visuomenės sveikatos saugos norminiais aktais reglamentuojamų maksimalių ribinių dydžių.
Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.
Ekspertų vertinimu, 2020 m., kuomet jėgainė pradės savo veiklą, įdiegtų technologijų požiūriu, ji bus moderniausias energijos iš atliekų gamybos įrenginys visoje Europoje.
