Istorija prasidėjo prieš penkmetį, kai visoje šalyje į šilumos ūkio rinką ėmė brautis privatininkai. Vienos savivaldybės juos įsileido išskėstomis rankomis, kitos įžvelgė, kad tai gali būti nenaudinga. Tarp pastarųjų buvo ir Šiaulių miestas, nors privatininkai dalį politikų ir buvo įtikinę, jog investicijos bus naudingos visiems.
Po nemenkų ginčų Šiaulių miesto taryba 2013 m. lapkritį patvirtino sprendimą, kuriuo laikinai – kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa – buvo apribota galimybė privatininkams įsiskverbti į rinką.
Bendrovė „GECO-Taika“ įžvelgė, kad šiuo sprendimu sudarytos kliūtys gali pažeisti sąžiningos konkurencijos principus.
Šiaulių miesto taryba savo sprendimus vėliau panaikino, bet privatus investuotojas prarado palankią galimybę patekti į rinką. Todėl iš Savivaldybės buvo pareikalauta atlyginti patirtą 124113 eurų žalą.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad įmonės pretenzijos yra nepagrįstos, todėl ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad kogeneracinę jėgainę užsimojęs statyti privatus investuotojas pats prisiėmė nepagrįstą verslo riziką. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio programa parodė, jog šilumos gamybos šaltinių pajėgumai Šiaulių mieste yra išnaudoti ir nebėra galimybės jų įkurti daugiau.
Įmonės „Šiaulių energija“ vadovas Česlovas Kasputis sakė, kad dabartinė šilumos kaina geriausiai iliustruoja visą situaciją: „Mes pasiekiame geriausią rezultatą visoje šalyje – gaminame pigiausią šilumos energiją“.
Pasak Č.Kaspučio, įsileidus dar vieną kogeneracinę jėgainę, „Šiaulių energijai“ būtų tekę kiekvieną vasarą stabdyti savąją, o nuostoliai būtų gulę ant vartotojų pečių: „Džiaugiamės, kad politikams užteko įžvalgumo – tuo laikmečiu konkurencija su privatininku buvo nelygi“.
„Šiaulių energijos“ vadovas akcentavo, kad geriausias rezultatas – pigiausia šiluma vartotojams - dabar pasiekiamas ten, kur nėra privatininkų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskaičiavo, kad per pastaruosius metus vidutinė šilumos kaina šalyje sumažėjo 2,89 proc. - iki 4,7 ct/kWh (be PVM).
Pigiausiai už centralizuotai tiektą šilumą spalį mokės Šiaulių miesto gyventojai – jiems kilovatvalandė kainuos 3,63 ct (be PVM). Per metus šilumos energija šiauliečiams atpigo 14,79 ct/kWh.
Pasak Č.Kaspučio, įsileidus dar vieną kogeneracinę jėgainę, „Šiaulių energijai“ būtų tekę kiekvieną vasarą stabdyti savąją, o nuostoliai būtų gulę ant vartotojų pečių: „Džiaugiamės, kad politikams užteko įžvalgumo – tuo laikmečiu konkurencija su privatininku buvo nelygi“.
„Šiaulių energijos“ vadovas akcentavo, kad geriausias rezultatas – pigiausia šiluma vartotojams - dabar pasiekiamas ten, kur nėra privatininkų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskaičiavo, kad per pastaruosius metus vidutinė šilumos kaina šalyje sumažėjo 2,89 proc. - iki 4,7 ct/kWh (be PVM).
Pigiausiai už centralizuotai tiektą šilumą spalį mokės Šiaulių miesto gyventojai – jiems kilovatvalandė kainuos 3,63 ct (be PVM). Per metus šilumos energija šiauliečiams atpigo 14,79 ct/kWh.
