Horizonte už 20 kilometrų šmėžuoja didžiuliai Astrave, nedideliame Baltarusijos mieste, statomos atominės elektrinės aušinimo bokštai. Regione, vis dar išsigandusiame dėl Černobylio katastrofos pasekmių, Baltarusijos sprendimas statyti Rusijos finansuojamą atominę elektrinę netoli sienos su Europos Sąjunga (ES) tapo didelio nerimo šaltiniu.
Lietuvoje – baimė
Buivydžių mokyklos vadovė Zenobija Mikelevič žurnalistams pasakojo, kad nerimas dėl elektrinės ir demografiniai pokyčiai jau davė savo – kai kurios šeimos tiesiog susikrauna savo daiktus ir išvažiuoja. „Kasmet į mokyklą ateina vis mažiau ir mažiau vaikų. Aš pati turiu tris vaikus ir jie nenori čia gyventi“, - sakė ji.
Nors atominė turi būti baigta statyti 2019 metais, kaimas jau ruošiasi blogiausiam – nedidelis mėlynas trikampis ant mokyklos sienos žymi vietą, kur bendruomenė turėtų susirinkti, jei įvyktų nelaimė. Čia įrengta pastogė, kurioje mokytoja ir 130 mokyklos mokinių galėtų laukti evakuacijos.
„Mano karta išgyveno Černobylio padarinius. Mes matėme mirštančius žmones, naujagimių apsigimimus. Dabar taip mąstau apie Astravą – mano vaikams gali kilti pavojus“, - kalbėjo mokytoja ir trijų vaikų mama Ana Grinevič.
Negali nuraminti
Astravo elektrinė gąsdina ne tik Buivydžių kaimą, bet ir visą Lietuvą, rašo „Financial Times“ žurnalistai. Šalies Vyriausybė naują elektrinę traktuoja kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Baltarusijos tikinimai, kad tai bus viena saugiausių elektrinių pasaulyje, daug naudos neduoda.
Lietuva, kuri vis dar yra labiau įsijungusi į Rusijos, o ne Europos energijos tinklą, bijo, kad Astravas yra dalis Rusijos plano Baltijos šalis išlaikyti priklausomas nuo rusiškos energijos.
Astravas įsikūręs vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Čia apsilankę „Financial Times“ žurnalistai skrido oro balionu ir patys įsitikino – Astravo elektrinės bokštai čia matomi plika akimi.
Lietuva neprieštarauja Baltarusijos teisei statyti elektrinę, bet baiminasi dėl bendradarbiavimo stokos – juk beveik trečdalis lietuvių gyvena 100 kilometrų spinduliu nuo elektrinės. Iš kitos pusės Baltarusijos sostinė Minskas yra įsikūręs už 135 kilometrų nuo elektrinės.
„Baltarusija turėtų parodyti, kad Lietuvai negresia nelaimė, bet jie to padaryti negali. Visas pelnas keliauja Baltarusijai, o visos rizikos yra Lietuvos pusėje“, - sakė Atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Vidas Paulikas.
Baltarusiai įsitikinę - saugu
Baltarusijoje Astravo elektrinė yra traktuojama kaip nacionalinio pasididžiavimo šaltinis ir energetinės saugos garantas. Minskas, teigiantis, kad elektrinėje bus naudojamos naujausios ir saugiausios technologijos, atmeta Lietuvos kaltinimus dėl pažeistos tarptautinės teisės ir kalbas apie incidentus statant elektrinę.
„Nuo pirmos dienos mes esame visiškai atviri ir laikomės visų tarptautinių reikalavimų. Suteikiame Lietuvai visus atsakymus į klausimus ir visą informaciją. Deja, Lietuva neatrodo susidomėjusi konstruktyviu dialogu“, - teigė Baltarusijos energetikos ministras Michailas Michadiukas.
Baltarusijos vyriausybė ir statybų subrangovas, Rusijos įmonė „Rosantom“ teigia, kad prieš statybas ištyrė 74 galimas vietas elektrinei ir Astravas geografiškai buvo patogiausia iš jų. M.Michadiukas taip pat pabrėžia, kad ir kitos elektrinės ES yra statomos netoli miestų.
Astravo zonoje, 100 hektarų teritorijoje, apsuptoje laukų, siekiančių Lietuvos sieną, dirba 5000 darbuotojų, dvi dešimtys kranų ir nesuskaičiuojamas kiekis sunkvežimių.
„Dabar tai yra saugiausias projektas, koks tik gali egzistuoti. Pasimokėme iš Černobylio ir Fukušimos ir apsisaugojome nuo visų grėsmių“, - įsitikinęs elektrinės projektuotojas Anatolijus Bondaras.
Pratybų centre Astrave 2 tūkst. žmonių jau yra apmokomi dirbti veikiančioje elektrinėje.
Politiniai reikalai
„Tai, kaip lietuviai reiškia savo abejones ir elgiasi su mūsų pateiktais atsakymais, leidžia manyti, kad tikros problemos yra susijusios su politiniais ir komerciniais interesais, o ne nuoširdžiu rūpesčiu dėl elektrinės saugos“, - teigė „Rosatom“ vadovas Kirilas Komarovas.
Baltarusiai teigia, kad statydami Astravo elektrinę laikosi visų saugumo reikalavimų, Lietuva, savo ruožtu, skundžiasi, kad šalis vis dar laikosi sovietinės eros standartų, o duomenys, kuriuos kaimynai teikia yra nepilni.
Ir iš tikrųjų, elektrinė vis dar nėra įvykdžiusi visų Jungtinių Tautų keliamų reikalavimų. Baltarusija tikina su tuo netrukus susitvarkysianti.
Vienas incidentas itin paskatino kalbas apie tai, kad Astravo projektuotojai neatskleidžia visų kortų. Praėjusių metų vasarą, transportuojant reaktoriaus korpusą, jis buvo išmestas. Apie šį incidentą pasaulis sužinojo tik po dviejų savaičių ir ne iš valdžios atstovų, o iš Baltarusijos aktyvistų, kovojančių prieš elektrinės statybas .
Nors pats „Rosatomas“ teigė, kad jokia žala korpusui padaryta nebuvo, jis sutiko jį pakeisti. „Jie bando parodyti, kad incidentai nėra rimti, bet mūsų tai neįtikina. Mes žinome, kokios gali būti nelaimės pasekmės“, - teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Vilnius, kažkada priklausęs Sovietų Sąjungai, šiandien, „Financial Times“ žurnalistų nuomone, yra tikras europietiškas miestas.
Ir tokį jį daro ne nauji pastatai, o žmonės, įsitikinęs Astravo AT elektrinės koordinuojantis ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Degutis. Tiesa, jis baiminasi, kad statybos Astrave visam tam grasina.
Prieštrauja ir baltarusiai
Po 2011 metais įvykusios nelaimės Fukušimos elektrinėje, Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė naujas taisykles, pagal kurias elektrinių statytojai privalo parengti evakuacijos planą, pagal kurį per valandą galėtų būti evakuoti visi žmonės, gyvenantys 30 kilometrų spinduliu nuo elektrinės.
Baltarusija evakuacijos pratybas planuoja rengti lapkritį ir žada, kad į jas bus pakviesti ir Lietuvos atstovai, nors kvietimo jie dar nesulaukė.
Astravo AE gąsdina ne tik lietuvius. Baltarusijos kampanijos prieš atominę elektrinę vadovė Tatjana Novikoja įsitikinusi, kad bijoti turėtų abiejų šalių gyventojai.
„Šis projektas yra rengiamas agrarinėje valstybėje, kuri finansiškai ir technologiškai yra tam nepajėgi. Baltarusijos vyriausybės praktika yra slėpti faktus ir iškraipyti tiesą apie Černobylio pasekmes“, - sakė ji primindama, kad daug žmonių vis dar kenčia dėl Černobylio padarinių.
Pats Minskas teigia, kad visuomenės parama elektrinei nuo 2013 metų išaugo 50 proc. ir net 80 proc. žmonių, gyvenančių netoli Astravo, pritaria elektrinės statybai.
Ne tik sauga
Tiesa, Lietuva bijo ne tik nelaimės galimybės. Astravas gali pasinaudoti viena lietuviška strategine silpnybe – poreikius importuoti du trečdalius suvartojamos elektros. Lietuvos elektros jungtys, kaip ir kitų Baltijos šalių, veda į Rusiją ir Baltarusiją. Nors kalbama apie planus sinchronizuoti Lietuvos tinklus su ES, nesitikima to padaryti iki 2025 metų.
Anksčiau Lietuva dėl dujų buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos „Gazprom“ ir mokėjo vieną didžiausių kainų Europoje nepaisant to, kad transportavimo kaštai čia buvo mažesni nei, tarkim, Vokietijoje.
Iš to Lietuva sugebėjo išsigelbėti pradėjusi importuoti suskystintas dujas iš JAV ir Norvegijos. Dabar šalis baiminasi, kad panašus scenarijus gali pasikartoti su elektros energija.
„Mūsų priklausomybė nuo „Gazprom“ baigėsi, o dabar turime „Rosatom“. Kai sustabdai vieną ginklą, Rusija išsitraukia antrą“, - sakė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Nors Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigia, kad Lietuvos skundai politizuoti, jis pats 2013 metais yra pasakęs: „Mūsų elektrinė ir Rusijos elektrinė Kaliningrade yra ašaka Baltijos šalių ir ES gerklėse“.
Lietuva neturi jokių tiesioginių įrankių elektrinės statyboms sustabdyti, bet tikisi, kad protestai ir tarptautinis lobizmas paskatins Minską artimiau bendradarbiauti. Neseniai Seime priimtos įstatymo pataisos galėtų sumenkinti ekonominį Astravo pranašumą – Lietuva gali atsisakyti pirkti elektrą iš galimai nesaugios elektrinės.
Astrave - optimizmas
Pačiame Astrave dėl elektrinės statybų – tik optimizmas.
Atvykus tūkstančiams darbininkų miesto gyventojų padvigubėjo, specialiai dėl statybų buvo pastatytas ir 40 kilometrų kelias, jungiantis miestą su greitkeliu Vilnius-Minskas.
„Branduolinė sauga ir visuomenės pasitikėjimas mums yra svarbiausias dalykas. Mums taip pat padės mums stabdyti iškastinio kuro naudojimą, sukurs naujų darbo vietų, paskatins technologijų sektoriaus, mokslo ir inovacijų plėtrą“, - įsitikinęs M.Michadiukas.
Astravo optimizmas, deja, Buivydžių kaimo nepasiekė. „Kol horizonte nematėme statybų viskas buvo gerai. Bet kai išliko bokštai, mes pradėjome nerimauti. Žmonės čia yra išsigandę“, - kalbėjo kaime gyvenanti A.Mikelkevič.
