Pirmoji iš Lietuvos valdininkų apie tai prabilo buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė 43-ejų Diana Korsakaitė.
Ji liudijo Jungtinių Valstijų sostinėje įsikūrusiam Tarptautinių investicinių ginčų arbitražui (ICSID).
100 mln. eurų kompensacijos už nusavintas investicijas, diskriminuojančius teisės aktus ir nesąžiningą valdžios elgesį reikalaujanti Prancūzijos kompanija „Veolia“ ICSID turi dar svaresnių argumentų.
Paaiškėjo, kad šiuo metu Ukrainoje dirbanti D.Korsakaitė davė parodymus, kurie gali būti labai naudingi prancūzams, Lietuvoje valdantiems „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“.
Skandalingas liudijimas
2014 metų metiniame pranešime Seime Dalia Grybauskaitė aiškino, kad „buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“ ir kad šį įmonė „apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“.
Koncerno „Icor“ valdomos įmonės jau tuomet buvo atsidūrusios ir VKEKK, ir kitų institucijų taikiklyje, o kartu užkliudyta ir su „Icor“ sostinės šilumos ūkyje šeimininkavusi „Veolia“.
Šilumos ūkio nuomos sutartis baigėsi šių metų balandžio mėnesį, tačiau Prancūzijos kompanija dar 2016-aisiais nusprendė kreiptis į ICSID.
Liudydama Vašingtone įsikūrusiam arbitražui D.Korsakaitė tvirtino, kad Lietuvos Respublikos prezidentė (Prezidentės administracija), jai dirbant komisijos pirmininke, siekė nesąžiningai manipuliuoti ieškovui („Veolia“ ir „Vilniaus energijai“) nustatytais šildymo tarifais: „Prezidentės administracija kartu su premjero tarnyba darė politinį spaudimą komisijai siekiant nacionalizuoti „Vilniaus energijos“ sutaupytas lėšas.“
Bijojo, kad ims persekioti
Buvusi VKEKK vadovė – ją daugelis anksčiau laikė Prezidentūros statytine – savo liudijime taip pat teigė bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą.
D.Korsakaitė taip pat paliudijo, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimų, nors komisijos ekspertai paskelbė ataskaitą, kurioje nepatvirtinti pareikšti kaltinimai, paskelbė portalas 15min.lt.
Pakluso tik prezidentei
Prezidentūra komentuoti skandalingą D.Korsakaitės liudijimą atsisakė. O kaip reaguoja premjero tarnyba, iš kurios teigė spaudimą irgi jautusi ankstesnė VKEKK vadovė?
Vienu metu ministro pirmininko pareigas ėjęs konservatorius Andrius Kubilius neslėpė, kad D.Korsakaitei einant komisijos pirmininko pareigas buvo juntama, kad jai kažkas daro įtaką: „Nežinau apie jokį spaudimą, bet kaip profesionalės jos negalėčiau rimtai vertinti.“
Vėliau premjeru tapęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtino su VKEKK vadove klausimų apie „Vilniaus energiją“ ar „Veolia“ tikrai neaptarinėjęs.
„Jeigu ji ir tarėsi su kai kuriais žmonėmis iš Vyriausybės, jie mane turėjo apie tai informuoti.
Kita vertus, D.Korsakaitė nuolat deklaruodavo esanti nepriklausoma ir paklūstanti tik prezidentės nurodymams“, – prisiminė A.Butkevičius.
Ne teisybė svarbiausia?
Užtat ministras pirmininkas Saulius Skvernelis stebėjosi, kad apie spaudimą buvusi VKEKK vadovė prabilo tik tuomet, kai pasitraukė iš posto.
„Tikrai nenorėčiau vertinti, bet labai svarbu, kad žmonės dirbdami tam tikrose valstybės institucijose tai turėtų padaryti laiku.
Jeigu buvo menamai daromas toks spaudimas, tai kas draudė apie tai kalbėti?
Dabar toks kalbėjimas panašu į tai, kad ponia Korsakaitė stoja į vienos iš teisme dalyvaujančių šalių pusę, ir ta pusė nėra valstybė“, – svarstė Vyriausybės vadovas.
2014 metų gruodį Seimas nusprendė atleisti penkerius metus pareigas ėjusią D.Korsakaitę. Tai buvo padaryta pasiūlius prezidentei D.Grybauskaitei.
Jos vietą nuo 2015-ųjų sausio užėmė anksčiau trylika metų Ryšių reguliavimo tarnyboje dirbusi Inga Žilienė.
Pretenzijos – abipusės
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris iki šių metų balandžio pabaigos vadovavo sostinės šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“ perėmusių Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybai, dar praėjusiais metais neslėpė, kad prancūzai gali būti teisūs, nes nebūna dūmų be ugnies.
Buvusio ministro nuomone, prieš mūsų šalį gali atsisukti ir sprendimas atsisakyti remti elektros gamybą termofikacinėse elektrinėse. Mat būtent dėl to buvo uždaryta trečioji Vilniaus termofikacinė elektrinė, kurią buvo išsinuomojusi „Vilniaus energija“.
D.Korsakaitės liudijimas „Veolia“ turėtų būti labai naudingas.
Tačiau procesas truks dar tikrai ne vienus metus.
Mat „Veolia“ kreipėsi ir į Stokholmo arbitražą, o atsakydami į ieškinį Vilniaus šilumos tinklai irgi pateikė pretenziją prancūzams.
Tikslios abiejų ginčo pusių reikalaujamos sumos turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais, tačiau vasarą minėta, kad Vilnius iš buvusių nuomininkų gali pareikalauti maždaug 200 mln. eurų kompensacijos.
Teko nušalinti teisėjus
Buvusius „Vilniaus energijos“ vadovus irgi ne pirmus metus persekioja teisėsauga – FNTT jiems net iškėlė baudžiamąją bylą.
Tvirtinama, kad neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis „Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ bei šilumos vartotojams padaryta beveik 3 mln. eurų žala.
Savo ruožtu „Vilniaus energija“ teigia, kad teismo procesas grindžiamas klaidingais duomenimis ir prasimanymais.
Įdomu, kad šių metų sausį nuo šios bylos buvo nušalinti du teisėjai – Alenas Piesliakas bei Ernestas Rimšelis. Pirmasis, anksčiau dirbdamas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, buvo įtrauktas į tyrimo grupę, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesuose, kurių metu kaltinimai buvo pareikšti „Icor“ vadovui bei vienam savininkų Andriui Janukoniui.
O E.Rimšelis anksčiau yra dirbęs advokatų kontoroje, kurios visi teisininkai atstovavo civilinėse bylose, susijusiose su „Vilniaus energija“.
„Vilniaus energijos“ prezidento Lino Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas tada pareiškė, kad prezidentės D.Grybauskaitės patarėju dirbęs E.Rimšelis gali būti šališkas kaltinamųjų atžvilgiu, ypač turint galvoje šalies vadovės pareiškimus „Icor“ adresu.
Pasak J.Elzbergo, būdamas prezidentės patarėju E.Rimšelis turėjo ruošti dalį prezidentės metinių pranešimų, kalbų ir kitų dokumentų: „Neabejotinai jis ją konsultavo ir tai galėjo formuoti neigiamą prezidentės nuostatą.“
Svarbios ir teisės aktų interpretacijos
Kas privertė milžinišką Prancūzijos įmonių grupę, kurios apyvarta siekia 24,4 mlrd. eurų, kreiptis į ICSID?
„Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri „Lietuvos rytui“ praėjusiais metais tvirtino, kad mūsų šalyje susiklostė išskirtinė padėtis.
„Lietuva yra pasirašiusi tarptautinį susitarimą, įpareigojantį apsaugoti Prancūzijos investicijas savo šalyje. Bet buvo priimti diskriminaciniai įstatymai ir teisės aktai mūsų atžvilgiu. Mūsų investicijos nebuvo apsaugotos, o dėl Lietuvos institucijų, paskirų pareigūnų, politikų veiksmų mums, investuotojams, padaryta žala. Pagal tarptautinę sutartį bet kuriam Prancūzijos investuotojui, kurio turtas nusavinamas ar investicijos sumenkinamos, Lietuva privalo atlyginti. Tokia yra šios bylos esmė“, – teigė „Veolia“ atstovė.
Paklausta, ar Lietuvoje buvo priimti įstatymai bei kitokie teisės aktai, skirti tyčia pakenkti kompanijai ir žlugdyti jos veiklą, ji sakė, kad tai turi nuspręsti būtent arbitražas.
„Tik noriu pabrėžti, kad svarbu ne vien teisės aktai, bet ir jų interpretacijos. Valstybės institucijų, valstybės pareigūnų veiksmai ir sprendimai, dėl kurių patyrėme žalą, gali būti naujai vertinami arbitražo teisme. Tokių sprendimų sąrašas labai ilgas“, – teigė M.Ghendouri.
Prezidentūra nekomentuoja
Prezidentūra teigia nekomentuojanti ir ragina susilaikyti kitus nuo komentarų apie šiuo metu tarptautiniame Vašingtono arbitraže nagrinėjamą ginčą tarp Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir Lietuvos. Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė sako, jog buvusi Kainų komisijos pirmininkė nesugebėjo pasiekti, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų.
„Noriu pasakyti, kad šiuo metu vyksta arbitražas. Tai yra konfidencialus, komercinis ginčas, kurį iniciavo privati įmonė, pas mus žinoma kaip „Dalkia“, dėl Vilniaus šilumos ūkyje priimtų sprendimų dar prieš 5 metus. Žmonės, manau, gerai prisimena, kas yra „Dalkia“, kas yra „Icor“, kokios viso šito pasekmės. Arbitražo procesas yra uždaras ir bet koks komentavimas, viešas aptarinėjimas gali būti traktuojamas kaip proceso pažeidimas ir gali turėti tam tikras pasekmes“, - antradienį interviu Žinių radijui teigė M.Lingė.
„Todėl nei patys komentuojame ir kitiems nuo tokių komentarų siūlytume susilaikti“, - pridūrė jis.
Jo teigimu, prezidentė siekė, kad šilumos kainos Vilniuje mažėtų, tačiau buvusi Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė, anot jo, nesugebėjo pasiekti šio tikslo.
„Bet kokios kontroliuojančios institucijos interesas yra, kad jos tarnautų viešajam interesui, žmonių labui, o ne susitapatintų su kažkokios kitos pusės interesais. Mes matome, kokios buvo peripetijos su „Icor“, su kainomis, kokios būdavo tos kainos, kam jos būdavo naudingos, žmonės puikiai prisimena tą savo sąskaitose. (...) Prezidentė susitikimuose (su D.Korsakaite - BNS) išsakydavo savo matymus, kaip užtikrinti kainų mažėjimą, pats pagrindinis tikslas, ir jeigu matome, kad rezultatų nėra, tai visokių gali minčių kilti“, - kalbėjo M.Lingė.
