Vokietija padėjo Lietuvai pasirengti galimybių studiją, kaip įgyvendinti kvartalų renovacijos projektą. Bendradarbiaujant su Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos federaline ministerija, trijose šalies savivaldybėse parengti demonstraciniai kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai.
„Jau girdžiu konkrečius pasiūlymus, laukiu, kada tie pasiūlymai taps konkrečiais projektais. Pastaraisiais metais bendradarbiavimas su Lietuva buvo didžiulis“, – kalbėjo M.Thomas.
Ji pabrėžė, kad Vokietija padės Lietuvai ir ateityje plėtojant kvartalų renovaciją.
„Mes teiksime konsultacijas, dalysimės patirtimi, kompetencijomis. Kvartalų atnaujinimas turi didelį teigiamą poveikį, tad privalu ieškoti galimybių rengti tokius projektus“, – skatino M.Thomas.
Kitas svarbus žingsnis – remiantis demonstraciniais kvartalo energijos efektyvumo didinimo projektais, sukurti teisinius, organizacinius ir finansinius instrumentus nacionaliniu lygmeniu.
Kaip sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, praėjusią savaitę Seime pritarta Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projektui, kuris užtikrins ilgalaikį programos stabilumą ir kokybišką jos įgyvendinimą.
Valstybės paramos intensyvumas daugiabučiams nesikeis iki programos įgyvendinimo pabaigos. Iki šiol paramos intensyvumas būdavo keičiamas kasmet, ir tai programos įgyvendinimo dalyviams sukeldavo nemažai sumaišties.
Be to, siekiant reikšmingai sustiprinti kokybės valdymo procesus, Vyriausybė įpareigota patvirtinti projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros tvarką, kurioje ne tik būtų išsamiau aptariama jų vertinimo procedūra, bet ir reglamentuojama, kaip koordinuojami renovacijos procese dalyvaujančių priežiūros institucijų veiksmai.
Iki šiol šioje srityje buvo nemažai chaoso – procedūros būdavo keičiamos kas kelis mėnesius, atsakomybės ribos taip pat nebuvo aiškios.
Kaip prioritetinė kryptis, padėsianti pageitinti renovaciją, išskiriama kvartalų renovacija.
„Reikia į renovaciją aktyviau įtraukti privačius investuotojus – finansų institucijas. Tuomet mes turėsime kokybinį ir kiekybinį proveržį“, – sakė aplinkos ministras.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta pasidalijo tuo, kaip sekasi kvartalų atnaujintojams Birštone, Utenoje ir Šiauliuose: „Džiaugiamės gerais rezultatais, taip pat pastebime ir trūkumus, kuriuos pašalinsime, kad kitos savivaldybės galėtų sklandžiai imtis kvartalų renovacijos“.
Kol kas kilo nesklandumų dėl kompetencijų tokioje srityje stygiaus, taip pat finansavimo. Tačiau bandomieji projektų metu šios problemos sprendžiamos.
„Tai ne atskirų namų renovacija, o jau viso kvartalo. Kai renovuojami daugiabučiai vienas viename miesto gale, kitas – kitame, tokio energinio efektyvumo nepasiekiama, kaip kad renovuojant visą kvartalą“, – sakė V.Serbenta.
Jis pabrėžė, kad renovavus daugiaubutį vidutiniškai sutaupoma 100 megavatvalandžių per metus, o pagal Utenos parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, atnaujinant 41 daugiabutį, sutvarkius šilumos ūkį, sutaupoma apie 6 gigavatvalandes per metus.
