Baltijos jūros dugnu nutįsę du elektros kabeliai pačioje jūroje dar nesugedo nė sykio. Užtat sausumoje – jau keliolika kartų.
Švedijos kompanijos ABB už 550 mln. eurų pagaminta jungtis jau leido mūsų šaliai įsigyti pigesnės negu anksčiau elektros energijos. Bet jei ji nebūtų dažnai gedusi, nauda galėjo būti ir didesnė.
Gedimai – sausumoje
Baigiantis 2015-iesiems „NordBalt“ jungtis buvo nutiesta ir iki praėjusių metų birželio veikė bandomuoju režimu. Vėliau – įprastu. Bet trikdžiai kartojosi, o neseniai energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paskelbė, jog gali būti keičiamos movos, kurios vos per pusantro mėnesio gedo net keturis kartus.
Beje, nė vieno gedimo nepasitaikė jūroje. Mat nors Baltijos dugnu nutiesta 400 kilometrų ilgio linija (visas jos ilgis – 453 kilometrai), ten prireikė tik 16 movų.
Užtat Švedijos pusėje, kur linijos ilgis nuo jūros iki Nibru transformatorių pastotės tėra 40 kilometrų, movų yra net 90. Lietuvos sausumoje – dar 26.
Pasak bendrovės „Litgrid“, kuri kartu su „Svenska Kraftnat“ yra jungties operatorės, vadovo Daivio Virbicko, sutrikimų kyla dėl paties kabelio arba keitiklių gedimų, tačiau pastarųjų pasitaikė vos penki.
„Daugiausia klausimų kyla dėl movų. Šiuo metu vyksta trišalės derybos su ABB. Daugiausia būtent nuo šios įmonės inžinierių sprendimų priklausys, ar reikės keisti tas movas.
ABB pati siekia, kad jungtis veiktų be trikdžių. Tai ne tik gali pakenkti įmonės reputacijai, bet ir daug kainuoja, nes gedimus ji turi pašalinti savo sąskaita. Nei mes, nei „Svenska Kraftnat“ dėl to jokių sąnaudų nepatiriame“, – teigė D.Virbickas.
Nuostoliai liko nežinomi
Pernai „NordBalt“ per metus veikė 78 proc. laiko. Iš šiame Europos regione naudojamų jungčių prastesni rodikliai buvo tik kabelio tarp Švedijos ir Danijos.
„Nereikėtų pamiršti, jog tai buvo pirmieji eksploatavimo metai, – pasakojo D.Virbickas. – Ir jie tikrai nebuvo prasti. Pavyzdžiui, „Skagerrak 4“ tarp Norvegijos ir Danijos per pirmuosius metus atsijungė 13 kartų.
„Estlink 2“ tarp Estijos ir Suomijos per pirmuosius dvejus metus buvo atsijungusi 36 kartus. Tačiau neslepiame, kad tokia padėtis mūsų netenkina.“
Jungčių su Švedija ir Lenkija nauda pernai jau tapo akivaizdi: vidutinė elektros kaina siekė 36,5 euro už megavatvalandę ir buvo ketvirtadaliu mažesnė nei 2013 ir 2014 metais bei 13 proc. mažesnė nei 2015-aisiais.
Bet jei „NordBalt“ nebūtų tiek sykių gedusi, gal kaina būtų smukusi dar labiau?
„Galima svarstyti, kad dėl gedimo neturėjome galimybių gauti pigesnės energijos iš Švedijos.Tačiau nederėtų pamiršti atvejų, kai „Nordbalt“ neveikė tuo metu, kai elektra Švedijoje buvo brangesnė. Tai suveikė kaip prevencijos priemonė nuo kainų kilimo Lietuvoje“, – aiškino D.Virbickas.
Laiko – iki balandžio?
Anot „Litgrid“ vadovo, kol kas sunku tiksliai įvardyti, kada pasibaigs derybos su ABB, tačiau planuojama, kad tai įvyks balandį.
„Deramės ir dėl garantinio movų priežiūros laikotarpio. Šiaip standartinė garantija yra 3 metai, tačiau kai padėtis jau nėra standartinė, norėtume dėl to persiderėti“, – aiškino D.Virbickas.
Jei būtų nuspręsta keisti movas, tai darant jungtis ir vėl neveiktų. Kiek laiko galėtų užtrukti tokie darbai, „Litgrid“ vadovas atsakyti nesiryžo. „Aš nenorėčiau spekuliuoti, nes kiekvienas žodis gali būti neteisingai išaiškintas“, – teigė D.Virbickas.
