Kreipimasis su beveik 3 tūkst. gyventojų parašų nusiųstas
Premjerui, Seimo Pirmininkui, finansų ministrui, Seimo Energetikos
komisijai ir Aplinkos apsaugos komitetui.
Pasak Amalių bendruomenės centro pirmininko Vido Pociaus, į
iniciatyvinę grupę susibūrę gyventojai jau daugelį metų priešinasi
atliekų deginimo jėgainės statyboms Kauno laisvojoje ekonominėje
zonoje.
„Nepasitenkinimą reiškėme rengdami mitingus, eitynes, rinkome
parašus, tačiau šis gyventojų sveikatai nesaugus projektas
nepaisant mūsų nuogąstavimų ir pastabų vis tiek yra „stumiamas“ į
priekį“, – sakė V. Pocius.
Jo teigimu, gyventojai įsitikinę, kad Kauno kogeneracinės
jėgainės projektas nėra saugus sveikatai, o pasirinkta vieta šalia
gyvenamųjų Kauno miesto Dainavos, Palemono, Amalių, Kauno rajono
Ramučių, Sergeičikų ir Karmėlavos gyvenviečių – netinkama. Dėl šio
projekto esą nuvertės ir gyventojų nekilnojamasis turtas.
Pasak V. Pociaus, iniciatyvinę grupę ypač stebina žinios, kad
projektą įgyvendinanti bendrovė UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“
dar šią savaitę ketina sudaryti apie 50 mln. eurų vertės sutartį
dėl jėgainei reikalingo katilo gamybos. Valstybės institucijoms
pateiktame rašte teigiama, kad kol Vyriausybė dar nėra
apsisprendusi dėl projekto, AB „Lietuvos energija“ skuba sudaryti
didelės vertės sutartį ir taip sustiprinti savo derybines
pozicijas. Skaičiuojama, kad pasirašyta, bet nevykdoma ar nutraukta
tokio tipo sutartis Lietuvai galėtų užtraukti baudą, galinčią
siekti net pusę sutarties vertės – 25 mln. eurų.
„Bijome, kad, jei mūsų informacija pasitvirtins, tokio tipo
sutartis, kaip argumentas, gali būti naudojama siekiant paveikti
atsakingas institucijas priimti „Lietuvos energijai“ ir Suomijos
bendrovei „Fortum“ palankų sprendimą dėl kaštų ir naudos analize
nepagrįsto, ekonomiškai neracionalaus ir gyventojų sveikatai
nesaugaus projekto įgyvendinimo“, – teigė V. Pocius.
Iniciatyvinė grupė rašte taip pat pažymi tai, kad be gyventojų
Kauno kogeneracinės jėgainės projektui nepritaria Europos Komisija,
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija, Lietuvos
pramoninkų konfederacija, biokuro įmonių atstovai, aplinkosaugos ir
energetikos ekspertai.
Iniciatyvinė grupė prašo Finansų ministerijos, kaip „Lietuvos
energijos“ steigėjos, nedelsiant imtis veiksmų, kad jokių Kauno
kogeneracinės jėgainės sutarčių nebūtų sudaroma tol, kol dėl šio
visai valstybei svarbaus projekto iki galo nėra apsisprendusios
atsakingos institucijos. Teigiama, kad priešingu atveju bus
pažeisti ne tik vietos bendruomenių, gyventojų, įmonių ir
organizacijų, bet ir visos valstybės interesai bei gali būti
nepagrįstai panaudotos biudžeto lėšos.
Kogeneracinę jėgainę Kaune statyti ketina valstybės valdoma
energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ kartu su Suomijos
kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Planuojama, kad jėgainės
elektrinė galia sieks apie 24 MW, šilumos gamybos galia – apie 70
MW.
Tokio tipo jėgainė nuo 2013 m. jau veikia Klaipėdoje ir gali
deginti iki 255 tūkst. tonų atliekų per metus. Vilniuje ir Kaune
planuojama statyti tokias pat jėgaines, o jų galios atitinkamai
siektų 160 ir 200 tūkst. tonų atliekų per metus. Lietuvos valdžios
institucijos pastaruoju metu diskutuoja, ar šalyje susidarančių
atliekų pakaks visoms trims deginimo jėgainėms.
Europos Komisija taip pat yra įspėjusi Lietuvą, kad jos atliekų
deginimo pajėgumai gali būti pertekliniai.
