Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote ir net Žaliakalnyje nuo neatmenamų laikų įprasta kūrenti krosnis. Turbūt turės pasikeisti dar kelios kartos, kad šių rajonų gyventojai tokio įpročio atsisakytų.
Jie tiesiog nemato prasmės ką nors keisti. Centralizuotai tiekiama šiluma jų kuklių būstų niekada nepasieks, dujinio šildymo įranga, jos priežiūra ir pačios dujos brangiai kainuoja, o štai krosnis — visiškai neįnoringas šildymo įrenginys.
Jis šilumą gali skleisti net vidurvasarį, kepinant saulei, tereikia į ugniakurą įdėti degiųjų medžiagų.
Būtent ši procedūra kelia daugiausia rūpesčių pigesnio kuro ieškantiems kauniečiams, o kartais — ir bjauraus tvaiko kankinamiems jų kaimynams.
Aplinkosaugininkai tikina, kad žmonės į katilą meta beveik viską, kas dega ir tuo metu pasipainioja po ranka, — plastikinius butelius, lakuotus bei dažytus medžio gaminius, drabužius. Itin išradingi šioje srityje automobilių remonto dirbtuvių bei garažų šeimininkai, turintys galimybių į ugnį metamus daiktus „sustiprinti“ degiais tepalais.
Dar retesnių ir keistesnių kuro mišinių būtų galima aptikti pakaunėje įsikūrusiose sodininkų bendrijose, kurios ir žiemos mėnesiais visiškai neištuštėja, o paspaudus šalčiams kuro sąnaudos smarkiai išauga.
Visa tai aplinkos apsaugos specialistai žino, todėl jau kelerius metus iš eilės rengia specialią akciją „Kaminukas“, kurios metu tikrinamas gyventojų naudojamas kuras.
Apie vyksiančius patikrinimus pranešama iš anksto, todėl nenuostabu, kad jų metu įkliūna vos vienas kitas pažeidėjas. Tik nieko nebegalintis prarasti kvailys gali kišti į krosnį supjaustytus seno lango rėmus žinodamas, kad po miestą zuja budrūs tikrintojai.
Kelias savaites galima ir palaukti, mat akcija „Kaminukas“ netrukus baigsis, o už malkinėje laikomas deginti paruoštas atliekas niekas negali nubausti. Aplinkosaugininkai turi ir daugiau rūpesčių — neršiančios lydekos, nuodingus dūmus spjaudantys automobiliai, neteisėtai kertami medžiai.
Jautresne uosle pasižymintys kauniečiai išvis stebisi, kodėl tikrinimo vajus prasidėjo tik sausio viduryje, juk kaminai mieste pradėjo rūkti jau praėjusių metų spalį. Jie taip pat neranda atsakymo, kodėl kartais būna taip sunku kvėpuoti, tačiau pažeidėjų išsiaiškinama tiek mažai?
Uždraustą kuro rūšį pasirinkusiems gyventojams gresia kelių dešimčių eurų bauda, o įmonės baudžiamos dar skaudžiau — baudos skaičiuojamos šimtais ar net tūkstančiais eurų. Už tokią pinigų sumą galima nusipirkti malkų keliems mėnesiams, todėl kitą kartą turbūt nekiltų noras rizikuoti.
Žinoma, niekam neatimta teisė bet kuriuo metų laiku pranešti apie pasirodžiusius žudančius dūmus, o juos geriausiai mato ir jaučia kaimynai.
Sutramdyti žmones nuodijantį kaimyną? Būtų gerai, bet jis pavasarį gali sumanyti išsiaiškinti, kodėl tvora iškilo per arti sklypo ribos, ir jau tikrai iškvies policiją, jeigu išsiblaškę sūnūs automobiliu užstatys vartus. O jeigu kaimynas dar pradės plepėti apie turguje perkamas kontrabandines cigaretės, išvis nebus kur akių dėti.
Gal geriau šiek tiek pakentėti, nedaug tos žiemos beliko.
„Laikinoji sostinė“
