Seimo energetikos komisija trečiadienį turėtų paskelbti
išvadą dėl dar pernai prasidėjusios diskusijos, ar Lietuvoje
pakaks atliekų dviem naujoms jų deginimo elektrinėms. Nors
komisijos išvada bus tik rekomendacinė, ji gali lemti Vyriausybės
požiūrį į šiuos projektus.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigė dar negalintis
pasakyti, koks bus komisijos sprendimas.
„Turime duomenų, dėl kurių dar turime klausimų, todėl yra
pakviesti Aplinkos ministerijos, savivaldybės, „Lietuvos
energijos“ atstovai, su kuriais bus kalbama. Atsakymo šiandien dar
neturiu“, – BNS antradienį sakė V.Poderys.
Daugiausiai diskusijų kelia klausimas, ar ilgalaikėje
perspektyvoje šalyje pakaks atliekų, kurias galėtų deginti trys
jų deginimo jėgainės – Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Kritikai
teigia, kad Europos Komisijai siekiant kuo daugiau atliekų perdirbti,
nebeliks ko deginti, tačiau „Lietuvos energija“ teigia, kad net
ir sumažėjus komunalinių atliekų, lieka daug pramoninių atliekų,
kurių net ir maksimaliu pajėgumu veikdamos visos jėgainės
nesugebėtų sudeginti.
Aplinkos ministras atsakymo dar neturi
Gruodį iškėlęs klausimą, ar Lietuvai tikrai reikia dviejų
papildomų atliekų deginimo įrenginių, aplinkos ministras Kęstutis
Navickas dabar teigia atsakymo į šį klausimą neturintis.
„Kol kas neturiu atsakymo. Iš vienos pusės, mes rengiame, iš
kitos – „Lietuvos energija“. Greituoju būdu, artimiausiu metu
turi būti sprendimas iš Vyriausybės pusės“, – BNS sakė
K.Navickas.
Abejonę, ar Lietuvai reikia trijų atliekų deginimo jėgainių,
pirmasis iškėlė buvęs ministras Kęstutis Trečiokas. Anot jo,
numačius perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų, joms nebeužteks
deginti tinkamų atliekų.
K.Navicko teigimu, viena vertus, jeigu būtų kalbama tik apie
pramoninių atliekų deginimą, pakaktų dviejų jėgainių – jau
veikiančios „Fortum“ elektrinės Klaipėdoje, ir dar vienos.
Tačiau įskaičiavus vandens valymo įrenginiuose susikaupiantį
dumblą bei pramonines atliekas, gali reikėti ir visų trijų
jėgainių.
„Kalbant vien apie komunalinių atliekų deginimą, užtenka
dviejų įmonių. Jeigu mes kalbame apie pramonines atliekas, dumblą
iš gamybos įmonių, tada yra poreikis visoms trims jėgainėms. Mes
iš savo pusės pateiksime savo nuomonę Vyriausybei, o koks
sprendimas bus, priklausys nuo jos“, – tikino ministras.
Pasak jo, iki šiol nebuvo atliktas tyrimas dėl pramoninių
atliekų.
„Lietuvos energija“ tikina, kad atliekų pakaks
„Lietuvos energija“ atliekų deginimo jėgainių projektą
Vilniuje įgyvendina viena, o Kaune – kartu su Suomijos kapitalo
įmone „Fortum Lietuva“. Anot grupės Kogeneracinių jėgainių
projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio, net ir perdirbant
daug atliekų, vis vien jų pakaks deginimui.
Pasak jo, Lietuvoje per metus susidaro apie 1,3 mln. tonų
komunalinių atliekų. Jeigu 2020 metais šalyje pavyktų perdirbti
iki 50 proc., dar tiek pat, arba 650 tūkst. tonų, galėtų būti
sudeginama, tačiau maksimaliai šalis galėtų sudeginti apie 520
tūkst. tonų per metus: 160 tūkst. tonų – Klaipėdoje, 200 tūkst.
tonų – Kaune ir 160 tūkst. tonų – Vilniuje.
„Jei pažiūrėtume, kaip skandinavai šiuo metu rūšiuoja, tai
jie išrūšiuoja nepilnai 50 proc. atliekų. Tai mūsų atveju lieka
650 tūkst. tonų atliekų. Jeigu įvertinsime, kiek galėtume
sudeginti visose trijose jėgainėse, pasiekę Skandinavijos
rūšiavimo lygį – o šiuo metu rūšiuojame tik apie 33 proc.,
tuomet liks nesudegintų apie 100 tūkst. tonų vien tik komunalinių
atliekų“, – BNS sakė N.Rasburskis.
Kritikai teigia, kad net jei dabar atliekų pakaktų, vėliau
jėgainės nebeturėtų ko deginti, nes 2030 metais EK nurodymu
reikės perdirbti 65 proc. atliekų. „Lietuvos energija“
skaičiuoja, kad tokiu atveju būtų galima deginti pramonines
atliekas ir dumblą, kurių kasmet susidaro po kelis šimtus
tūkstančių tonų. Anot „Lietuvos energijos“, vien 2020 metais
susidarys 325 tūkst. tonų deginti tinkamų pramoninių atliekų.
Anot N.Rasburskio, sumažėjus komunalinių atliekų, Vilniaus
jėgainė galės veikti maksimaliu pajėgumu, degindama jas, o Kauno
jėgainė degins ir pramonines atliekas, nes ji tam pritaikyta. Dar 40
tūkst. tonų pramonių atliekų per metus gali deginti Klaipėdos
jėgainė.
„Forum Lietuvos“ vadovas: aklai pinigų nemetame
Nuo 2012 metų Kaune planuojančios statyti atliekų deginimo
jėgainę „Fortum Lietuvos“ vadovas Vitalijus Žuta teigia, kad
įmonė yra paskaičiavusi, kad projektas bus pelningas, o atliekų
jam pakaks.
„Nereikia manyti, kad „Fortum“ meta aklai pinigus ir
nežiūri tendencijų, nežiūri, kas dedasi Europoje, nežiūri į
žiedinę ekonomiką. Visa tai buvo vertinta ir mes matome, kad tikrai
elektrinei pakaks atliekų pramoninių, dumblo ir komunalinių.
Katilas, kuris bus sumontuotas Kaune, galės deginti ir kitokį kurą
– prastesnės kokybės biokurą. Tikrai elektrinė nestovės be darbo,
jeigu jau tikrai bus išrūšiuojama 65 proc.“, – BNS sakė V.Žuta.
Vyriausybė 2014 metais Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines
pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, o pernai
pradėta diskutuoti, ar tikrai reikia abiejų projektų. V.Žutos
nuomone, tokie pokyčiai atbaido investuotojus.
„Šitie dalykai neprideda investuotojui tos valios, ar
žiūrėti į Lietuvos rinką kaip į normalią rinką, ar ji su
didele politine rizika. Projektas toks, kad tikrai neturėtų
skaudėti galvos politikams, jis yra komercinis“, – teigė „Fortum
Lietuvos“ vadovas.
„Galbūt ir konkurentų įdirbis yra, nes yra kompanijos, kurios
turi daug biokuro katilų Kaune, nors niekam nebuvo paslaptis, kad
Lietuvai toks projektas reikalingas ir jis bus. Tik tiek, kad biokuro
katilą gali pastatyti per 9-12 mėnesių, o Kauno projektas – 2012
metais pradėtas, o šiandien dar šneka, ar reikalingas, ar
nereikalingas“, – svarstė jis.
Jo teigimu, baimė, jog jėgainė skleis nemalonų kvapą ir terš
aplinką, yra nepagrįsta. V.Žuta tikino, kad Klaipėdoje veikianti
„Fortum Lietuvos“ jėgainė nepadarė jokių aplinkosaugos
pažeidimų.
„Mes kviečiame visus politikus apsilankyti Klaipėdoje, kur
dirba elektrinė. Nuo 2013 metų gegužės dirbame, jokių pažeidimų
ar kvapų nebuvo ir tokio pačio tipo elektrinė Kaune atsiras, beveik
dvynukas-projektas, tai apie kokius kvapus mes kalbame“, – teigė
jis.
M.Nagevičius siūlo su Kauno projektu neskubėti
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teigia, kad Vilniaus
projektas abejonių nekelia ir yra reikalingas. Jeigu pasitvirtintų
prielaida, kad Lietuvoje susidaro daug pramoninių atliekų, tuomet,
anot jo, būtų reikalinga ir Kauno jėgainė. Tačiau ekspertui kelia
įtarimų atlikti pramoninių atliekų skaičiavimai, todėl jis
siūlo atlikti išsamesnį tyrimą.
„Lietuvos energija“ remiasi „Sweco“ ataskaita, kad jų
(atliekų – BNS) yra labai daug ir jos kažkur yra nelegaliai
deginamos. Pramonininkai dievagojasi, kad tikrai taip nėra. Jeigu tų
pramoninių atliekų iš tikro daug, tuomet reikia visų tų
elektrinių“, – BNS sakė M.Nagevičius.
Jis teigė, kad neturint tikslių pramoninių atliekų apimčių,
reikėtų neskubėti ir nepriimti sprendimo dėl Kauno jėgainės ir
bent pusmetį skirti analizei, kiek susidaro šių atliekų bei kur
jos dingsta.
„Mano nuomonė tokia, kad tiksliai nežinant, yra pakankamai
pavojinga investuoti, nes jeigu apsiriksime, pakankamai brangiai
kainuos ta klaida. Ne tik dėl pinigų, bet ir susidarys pastovi
priešprieša tarp valstybės kapitalo įmonės, kad tų atliekų
deginimui būtų daug ir valstybės intereso, kad būtų kiek įmanoma
daugiau perdirbama. Bus pastovus tampymasis 20-30 metų“, – aiškino
M.Nagevičius.
Jo nuomone, Vilniaus projektas turėtų būti prioritetinis, nes
šilumos gamybai būtų mažiau naudojama dujų, be to, jė remia
Europos Sąjunga. Tuo metu dėl Kauno jėgainės M.Nagevičius abejoja
ir dėl to, kad čia didelė konkurencija, todėl norint išlaikyti
elektrinę, tektų didinti vadinamąjį vartų mokestį už įvežamas
atliekas, o tai mažintų konkurencingumą.
„Vilniaus projektui gaunama parama, stipriai sumažinanti
investicinius kaštus, pardavinėti šilumą bus galima šiek tiek
brangiau nei Kaune, nes konkurencija mažesnė. O Kaune konkurencija
didelė ir dar paramos nebus. Tai reikės didinti vartų mokestį
pramoninėms atliekoms, kad projektas būtų gyvybingas. Jei mokestis
užaugs, kaip jie konkuruos su Latvija, Lenkija, kur vežama dalis tų
atliekų“, – svarstė M.Nagevičius.
Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė – beveik 500 mln. eurų
Bendra Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė siekia beveik 500 mln.
eurų. Dėl Vilniaus elektrinės statybos jau pasirašyta 328 mln.
eurų vertės rangos ir įrangos tiekimo sutarčių. Apie 147 mln.
eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo
konkursai šiu metu vyksta.
88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios Vilniaus jėgainę
planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą finansuoja
Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano
garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų
jėgainei skirs pati „Lietuvos energija „. Projektui 150 mln.
eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).
24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę
jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais
