Ž.Vaičiūnas tikina, kad Lietuva turi teisinį pagrindą gauti
finansavimą, nes IAE uždarymas buvo stojimo į ES sąlyga, tačiau
daug bus diskutuojama dėl to, kokia forma jis turėtų būti
suteikiamas.
„Iš principo siūlymas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji
reiškia, kad turėtų būti didesnis nacionalinis kofinansavimas.
Antroji dalis, kurią pavyko sudėlioti su kitomis šalimis, – tai,
kad jei nebūtų atskiros biudžetinės eilutės uždarymui, reikėtų
ieškoti kitų alternatyvių ES paramos formų. Audito rūmų nuomone,
atskira biudžeto eilutė nėra tinkamiausia forma. Tai yra mūsų
diskusijų su EK erdvė. Audito rūmų išvados nėra privalomojo
pobūdžio, bet jos yra svarbios politiškai ir techniškai pačiai
Komisijai“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė Ž.Vaičiūnas.
BNS primena, kad Ignalinos AE yra pirmoji pasaulyje branduolinė
jėgainė, sustabdyta dėl joje sumontuotų nesaugiais laikomų
rusiškų RBMK reaktorių. Pirmasis jos reaktorius buvo išjungtas
2004-ųjų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009-ųjų gruodžio
31-ąją, o galutinai ši elektrinė bus uždaryta iki 2038 metų.
Lietuvai, Bulgarijai ir Slovakijai stojant į ES, viena iš
sąlygų buvo 8-ių sovietinių reaktorių uždarymas trijose
atominėse elektrinėse. Tai valstybėms tapo didele finansine našta,
todėl 1999 metais ES sutiko finansuoti jų uždarymą. Iki 2020 metų
bendra ES parama sieks 3,8 mlrd. eurų, Lietuvai teks didžiausia jos
dalis.
IAE uždarymo programa finansuojama iš ES paramos lėšų,
Tarptautinio rėmimo ir Ignalinos AE fondų, valstybės biudžeto ir
kitų šaltinių.
