„Astravo klausimu mūsų didžiausias tikslas yra tai, kad jei
jau neįmanoma sustabdyti šio projekto, tai reikia užtikrinti
aukščiausių branduolinės energetikos ir aplinkosaugos standartų
laikymąsi. Kol kas turime pagrįstų abejonių ir siekiame panaudoti
visus galimus tarptautinės įtakos instrumentus: tiek Tarptautinę
atominės energijos agentūrą, tiek Europos Komisiją“, – interviu
portalui delfi.lt sakė Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, Lietuva nuogąstauja dėl Astravo AE saugą
prižiūrinčių Baltarusijos institucijų nepriklausomybės.
„Vienas didžiausių mūsų nuogąstavimų yra tai, kad jų
reguliatorius turėtų būti visiškai nepriklausomas ir turėtų
pakankamą kompetenciją saugumui užtikrinti. Yra pakankamai ilga
mūsų (ne)bendradarbiavimo su Baltarusija istorija. Visada prašėme
skaidrumo, atvirumo, dialogo, deja, tik pastaruoju metu prasidėjo
susitikimai. Iki tol iš Baltarusijos negaudavome atsakymų pilna
apimtimi, o kaip kaimyninė šalis, suprantame, kad tokie klausimai
turi būti derinami, bet priežasčių, kodėl nenorima įsileisti
vertintojus, negalėčiau pasakyti“, – sakė ministras.
Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis BNS šią savaitę
teigė, kad Lietuvai, kuri nuolat kėlė Astravo AE saugumo problemą
ir iniciatyvą neįsileisti jos elektros į Baltijos šalių rinką,
pavyko pasiekti, jog būtų atlikti AE streso testai, Tačiau, anot
jo, pasiekti, kad Baltarusija garantuotų visišką AE saugumą,
reikia laiko.
„Tam reikia laiko, tam tikrą palaikymą mes jau turime. Labai
džiaugiuosi, kad Briuselis sureagavo, siuntė savo atstovus į
Baltarusiją. Progresas yra nemažas – Baltarusija jau įsipareigojo
teikti informaciją, atlikti streso testus, nors TATENA reikalavimai
jiems nėra tiesiogiai privalomi. Jie pasirinko tuos visus testus
atlikti, aš tai laikau mūsų diplomatijos dideliu laimėjimu. Jeigu
taip bus, kad jie statybos nesustabdys, bent prielaidos, kad galima
juos tikrinti, kad pati statyba būtų kokybiškesnė“, – interviu
BNS sakė R.Masiulis.
Anot jo, kitos valstybės neašrina Astravo AE saugumo problemos,
nes jėgainė yra toli nuo jų teritorijos.
„Kodėl kitos šalys garsiai nekalba apie Astravą, tai
natūralu – dėl to, kad Astravas yra nuo jų toliau. Jei Astravas
būtų prie Estijos, estų balsas būtų labiausiai girdimas, turbūt
lietuvių balsas būtų kiek tylesnis“, – teigė R.Masiulis.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę,
nesilaikoma saugumo standartų bei tarptautinių aplinkosaugos
reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
Astravo AE statybose nuolat įvyksta didesnių ar mažesnių
incidentų. Bene didžiausias techninis incidentas įvyko liepą, kai
atliekant bandymus krito ir buvo pažeistas pirmojo reaktoriaus
korpusas, kurį jėgainę statanti Rusijos „Rosatom“ pakeitė,
bent pusmečiui atidėjus reaktoriaus veiklos pradžią.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du
reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį
reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020
metais.
